Yra daug būdų išvaryti šunį iš proto, ir tikriausiai apie juos net nenutuokiate. Taigi, jei norite būti geriausias savo šuns draugas, išsiaiškinkite, kaip atsikratyti keturkojus erzinančių įpročių.
Neretai šunys neapsikenčia mūsų siunčiamų neaiškių signalų. Ar nenorite pasitaisyti?
Šunys stengiasi būti mūsų geriausiais draugais, bet kartais mes gerokai viską apsunkiname. Toliau rasite keletą žmonių daromų dalykų, kurie gali priversti šunis suabejoti, ar tikrai norite likti geriausiais draugais.
Daugiau žodžių nei kūno kalbos
Mes, žmonės, daugiausia bendraujame žodžiais. Mėgstame malti liežuviu net su savo naminiais gyvūnėliais, kurie nesupranta didžiosios dalies mūsų sakomų žodžių. Šunys išmoksta atpažinti tokius žodžius kaip „einam į lauką“, „gardėsis“, „žaislas“, „negalima“, o kai kurie borderkoliai geba atpažinti net kelis šimtus. Tačiau jie nesupranta žmonių kalbos. Norėdami suvokti, ką bandome jiems pasakyti, šunys kliaujasi mūsų kūno kalba. Šie gyvūnai evoliucionavo į puikius žmogaus kūno kalbos ekspertus ir gali suprasti, ką jaučiate ir apie ką galvojate, dar prieš jums patiems tai suvokiant. Tačiau mes galime lengvai suklaidinti savo keturkojį bičiulį, jei kreipsime dėmesį tik į tai, ką sako mūsų burna, o ne kūnas. Jei kada teko stebėti, kaip nepatyrę žmonės bando dresuoti savo šunis, tikriausiai atkreipėte dėmesį, jog jie sako viena, tačiau daro kita, o vargšas šunelis bando suprasti, ko šeimininkas iš jo nori. Pavyzdžiui, duodant komandą „ramiai“, negalima pasilenkti į priekį ir atkišti ranką kaip eismą reguliuojantis policininkas, nes kūno kalba tai yra raginimas prieiti arčiau. O priėjęs šuo peikiamas už komandos nevykdymą. Juk taip lengva susipainioti!
Štai neblogas eksperimentas (tikriausiai labai patiksiantis jūsų augintiniui): stenkitės visą dieną savo šuniui neištarti nė žodžio – bendraukite su juo tik kūno kalba. Suprasite, kiek daug pasakote savo kūnu to net nepastebėdami ir kaip naudoti judesius ir kūno padėtį norint gauti tinkamą atsaką iš savo dresuojamo šuns. Taip pat suvoksite, koks įdomus gali būti bendravimas neišleidžiant nė garso.
Apkabinimas
Jums gal ir labai smagu apkabinti savo gauruotąjį draugužį, tačiau daugelis šunų nekenčia apkabinimų. Mums, primatams, apkabinimas yra nuostabus veiksmas, kuriuo išreiškiame palaikymą, meilę, džiaugsmą ir daugelį kitų emocijų. Visiškai normalu apkabinti kitą žmogų ir tvirtai suspausti – apkabinimas nėra susijęs su jokiais piktais kėslais. Tačiau šunys yra kitokie. Šuniniai neturi rankų ir vienas kito neapkabina. Jei šuo uždeda savo priekinę koją ar leteną ant kito šuns nugaros, tai simbolizuoja dominavimą, ne draugystę. Kad ir kokie geri būtų jūsų ketinimai, šuo genetiškai užprogramuotas apkabinimą laikyti jūsų dominavimo ženklu. Daugelis šunų šį veiksmą mielai toleruoja – prieš akis iškyla kūdikio apkabinto ir meiliai besišypsančio auksaspalvio retriverio vaizdas. Tačiau kitų veislių šunys gali pajusti grėsmę, išsigąsti ar tiesiog stačiai nepakęsti apkabinimo. Tiesą sakant, vaiko bandymas apkabinti šunį yra dažna įkandimų priežastis. Be to, jei šuo toleruoja vieno šeimos nario apkabinimą, tai į kito gali reaguoti visiškai skirtingai. Reiktų gerokai pavargti norint rasti šunį, kuris mėgsta apkabinimus ir jų prašo.
"Asmeninė erdvė šunims ne mažiau svarbi nei mums. "Jei nežinote, ar jūsų šuniui patinka glėbesčiuotis, apkabindami stebėkite jo kūno kalbą. Ar šuo įsitempia? Nusuka galvą nuo jūsų? Vengia akių kontakto? Laižosi lūpas? Nepraveria nasrų? Priglaudžia ausis prie galvos? Visi šie veiksmai reiškia, kad šuo jaučiasi nejaukiai. Taip, net lūpų laižymasis tokiu atveju reiškia paklusnumą ir nervingumą. Todėl kai kitą kartą sugalvosite apkabinti savo keturkojį draugą, pasistenkite išsiaiškinti, ar jam tai patinka. Juk kišate savo veidą prie itin aštrių dantų.
Snukio glostymas ar plekšnojimas per galvą
Ar patinka, kai jums plekšnoja per galvą? Turbūt nelabai, kad ir kaip meiliai ir švelniai tai daroma. Geriausiu atveju plekšnojimas erzina, blogiausiu – sukelia skausmą. O ką jau kalbėti apie svetimo žmogaus ranką, artėjančią prie veido. Jei kas nors tiestų ranką jūsų veido link, ko gero, atloštumėte galvą ir pasuktumėte į šoną bei truputį įsitemptumėte dėl tokio įsibrovimo į asmeninę erdvę. Ir vis dėlto daugeliui žmonių atrodo, kad šunims patinka būti plekšnojamiems per galvą. Tačiau iš tikrųjų dauguma šunų tiesiog toleruos tokį elgesį, jei tą žmogų jie pažįsta ir juo pasitiki, bet tikrai neliks sužavėti. Galbūt pastebėjote, jog net visus šeimos narius mylintis šuo truputį nusuka galvą, kai bandote paliesti jo snukį. Jis leisis glostomas šioje vietoje, nes jūs čia bosas, bet jam tai tikrai nepatinka. Asmeninė erdvė šunims ne mažiau svarbi nei mums. Štai kodėl atsakingi tėvai moko savo vaikus švelniai glostyti šuns nugarą ar užpakalinę dalį, bet neplekšnoti ir nekišti rankų prie snukio. Jei tikrai norite pamaloninti savo šunį už tai, kad yra toks šaunus, užuot baksnoję per galvą, paglostykite užpakalinę kūno dalį prie pat uodegos. Jis bus labai patenkintas!
Artinimasis prie nepažįstamo šuns žiūrint jam į akis
Visi žinome, koks galingas yra akių kontaktas. Nors nuolatinis akių kontaktas mums yra svarbus kaip dėmesio sutelkimo ar patikimumo ženklas, taip pat derėtų atminti, kad akių kontaktas gali būti erzinantis, nemalonus ir valdingas. Baisu, kai nepažįstamasis žiūri tiesiai į akis nenukreipdamas žvilgsnio, ypač jei artinasi. Jūs jį aiškiai sudominote, tačiau kokie jo ketinimai? Jiems atspėti reikia „skaityti“ kitas veido vietas. Daugelis gyvūnų akies kontaktu parodo dominavimą, o mes, žmonės, galime atidžiai analizuoti kitus veido bruožus, raumenų apie akis ir burną minkštumą ar stangrumą, kad nuspręstume, ar žvilgsnis yra draugiškas. Tačiau net ir tokiu atveju vis tiek nemalonu, kai nepažįstamasis į mus spokso! Tą patį jaučia ir šunys. Kai nemirkčiodami žiūrite svetimam keturkojui į akis, galite šypsotis ir norėti jam įsiteikti, tačiau gyvūnas, ko gero, pamanys, jog jūs bandote dominuoti ar net rodote agresiją. Šuo gali reaguoti nuolankiai: nusukti žvilgsnį, pradėti vizginti uodegą, apsiversti ant nugaros… Arba jis gali pradėti trauktis atbulomis ir loti. Bet kokiu atveju daugeliui šunų besiartinantis nepažįstamasis, žiūrintis tiesiai į akis, sukelia toli gražu ne pačius maloniausius jausmus.
Katės garsėja paslaptingu gyvenimo būdu ir gebėjimu įkvėpti nesuskaičiuojamą galybę interneto juokelių, vadinamųjų memų. Turite klausimų apie šiuos gyvūnus? Skaitykite toliau ir sužinosite 10 naujų dalykų apie kates. Plačiau: 10 neįtikėtinų faktų kačių mylėtojams |
Jei norite pasisveikinti su svetimu šunimi taip, kad ir jam, ir jums pažintis būtų maloni, prisiartinkite truputį pakreipę kūną šonu (jokiu būdu ne atkišę pečius šuns kryptimi), kiek nukreipkite žvilgsnį ir kalbėkite tyliu, švelniu balsu. Tokia kūno kalba signalizuoja draugiškus ketinimus ir padės šuniui suprasti, kad neturite piktų kėslų. Galbūt jam vis tiek nepatiksite, bet bent jau nepriversite jo gintis ar agresyviai pulti.
Taisyklių nebuvimas
Šunys nori, trokšta ir dievina taisykles. Gali pasirodyti, jog griežtos taisyklės padarys jūsų augintinio gyvenimą nuobodų ar nelaimingą, tačiau šunys iš tikrųjų nori žinoti, ką šeimininkas leidžia ir ko ne. Panašiai elgiasi ir žmonės. Vaikams puikiai sekasi, kai yra nuoseklių taisyklių rinkinys, tačiau reikalai suprastėja vos suteikus neribotą laisvę. Pagalvokite apie pažįstamus mandagius, gerai besielgiančius vaikus ir išlepintus neklaužadas, kurie nemoka bendrauti ir kelia isterijas negavę, ko nori. Kaip manote, kurie vaikai nuo mažens turėjo taisyklių ir ribų? Kurie laimingesni? Panašiai yra ir su šunimis. Taisyklės daro gyvenimą labiau nuspėjamą, mažiau painų ir ramesnį.
Kalbant apie painiavą, šunys nesupranta tokio dalyko kaip taisyklės išimtis. Jie nesuvokia, kodėl galima šokti ant jūsų, kai dėvite laisvalaikio drabužius, tačiau draudžiama, kai vilkite kostiumą. Jie nesupranta, kodėl galima gultis ant sofos išsimaudžius, bet draudžiama tik parbėgus iš lauko. Be to, sakydami „Negalima“, bet, nesiimdami jokių veiksmų nutraukti netinkamą šuns elgesį, neišmokysite jo laikytis taisyklių. Šunims labai patinka žinoti ribas. O jei skiriate pakankamai laiko ir ribas nustatote apdovanodami šunį už tinkamą elgesį, tada taip pat didinate savo augintinio pasitikėjimą jumis kaip vadu. Kuriate sąlygas, kad jūsų šuo būtų labai laimingas!