Ši problema tarp jaunųjų yra labai paplitusi dėl to, kad vaikai nemoka ir nesugeba teisingai prižiūrėti savo dantų, taip pat dažnai lepinasi saldumynais, kurie gadina dantų emalį ir skatina dantų ėduonies atsiradimą.
„Sacharozė, gliukozė ir fruktozė yra kenksmingiausios dantims medžiagos, nes jų fermentacijos eigoje susidaro didelis rūgščių kiekis.“ Dantų ėduonis – tai kietųjų danties audinių (emalio ir dentino) irimas, kuris gali kilti dėl keleto veiksnių. Burnos ertmėje, kaip ir visame žmogaus organizme, gyvena didelė įvairovė bakterijų. Sutrikus burnos mikroflorai ant dantų formuojasi „blogųjų“ mikroorganizmų sankaupos, kurios skaido į burną patekusį cukrų iki organinių rūgščių. Organinių rūgščių perteklius lemia rūgščių – šarmų balanso pokytį, dėl kurio yra ardomas mineralinis danties emalio komponentas. Jeigu šis procesas nėra sustabdomas (skalaujant ir valant dantis), ilgainiui suardoma ir baltyminė danties matrica.
Taip pat svarbų vaidmenį atlieka angliavandenių fermentacijos produktai. Cukrus, kurį žmogus gauna kartu su maistu, iš karto yra ardomas seilių fermentų, o vienas iš galutinių produktų yra rūgštis, tiesiogiai veikianti danties emalį. Sacharozė, gliukozė ir fruktozė yra kenksmingiausios dantims medžiagos, nes jų fermentacijos eigoje susidaro didelis rūgščių kiekis. O krakmolas yra yra labai stambios molekulės pavidalo ir nėra iki galo suardomas burnos ertmėje, dėl to neturi įtakos dantų ėduonies atsiradimui.
Dantų ėduonies simptomai
Vos susidarius mikroorganizmų balanso sutrikimui burnos ertmėje simptomai iš karto nėra pastebimi, tačiau kartais dantys gali būti jautresni rūgštiems ar sūriems produktams. Esant paviršutiniam ėduoniui atsiranda emalio pažeidimas: skausmingumas valgant rūgščius, sūrius, saldžius produktus, geriant ar valgant karštą, šaltą maistą. Vidutinis ėduonis (pažeidžiamas emalis ir dentinas) taip pat pasireiškia didesniu skausmu ir jautrumu, iš burnos gali sklisti nemalonus kvapas. Gilusis ėduonis pažeidžia giliuosius danties audinius ir pasireiškia panašiais simptomais. Ėduonies stadija priklauso nuo danties pažeidimo gylio, kuris nustatomas stomatologinės apžiūros metu. Tik pradinėje stadijoje jokių pokyčių nepastebima.
Kaip apsaugoti vaiką nuo dantų ėduonies?
Kūdikių mityba. Vaikams iki 4–6 mėnesių amžiaus geriausias maistas yra motinos pienas ar pieno mišiniai. 6–8 mėnesių mažyliams patariame leisti gerti iš specialaus puoduko, o buteliukų vengti iki 12 mėnesių amžiaus. Geriausias gėrimas – vanduo. Nepatariama duoti vaisinių sulčių, sirupų ar pasaldinto pieno. Tai didina dantų ėduonies atsiradimo riziką.- Vaikų mityba. Patariama vartoti dantims „draugiškus“ produktus, kuriuose yra mažai cukraus ir kurie skatina gausesnę seilių gamybą, pavyzdžiui, sūrį, daržoves (morkos, salierai), arbatą be cukraus. Venkite tarp dantų stringančio ir ten ilgai išliekančio maisto. Saldumynus vaikui galima duoti tik kaip vieną iš valgio komponentų valgymo metu, o ne kaip paprastą užkandį. Skatinkite vaiką gerti vandenį.
- Fluoridai. Tai mineralai, kurie apsaugo nuo dantų ėduonies progresavimo. Fluoridų gauname iš fluoruoto vandens ir fluoridais praturtintos dantų pastos. Sudėtingesniais atvejais fluoridai gali būti skiriami kaip vaistai, tačiau tokį gydymą paskiria gydytojas.
- Dantų valymas. Patariama valyti dantis bent du kartus per dieną, o geriausias laikas tam – iškart po valgio. Jeigu nėra sąlygų valytis dantų po kiekvieno valgio, patariama bent praskalauti burną vandeniu. Įdomu yra tai, kad vaikai dažnai pastebi kaip dantis prižiūri jų tėvai, todėl tinkamas suaugusiųjų pavyzdys taip pat yra nepaprastai svarbus.
- Stomatologo konsultacija. Patariama du kartus per metus lankytis pas gydytoją-stomatologą profilaktiniam dantų patikrinimui.
- Dantų silantavimas. Tai pakankamai efektyvi priemonė dantų ėduonies profilaktikai. Silantavimo metu specialiomis priemonėmis užpildomi kramtomųjų dantų įdubimai ir grioveliai, kuriuose įstringa maistas ir bakterijos. Tokiu būdu sudaromas barjeras dantų ėduoniui atsirasti. Pirmoji – 6 metų taisyklė – silantavimas turi būti atliekamas vaikams nuo 5 iki 7 metų, antroji – 12 metų taisyklė – silantavimas atliekamas vaikams nuo 11 iki 14 metų amžiaus.
Šios ligos galima išvengti žinant tam tikras lengvai įsimenamas profilaktikos ir dantų higienos taisykles. Taip nuo skausmingo ir ilgalaikio dantų gydymo, o kartais ir danties netekimo apsaugoti galima ne tik savo vaiką, bet ir patį save.
Lithuanian