Aistringi bučiniai, kurių niekada negana (o ypač jaunystėje), gali ne tik svaiginti, bet ir užkrėsti. Ar žinojote, kad egzistuoja bučinių liga? Į lovą jus gali paguldyti ne tik stipri meilė, bet ir klastingas virusas, tad nusprendėme plačiau papasakoti apie bučinių ligą – infekcinę mononukleozę.
Bučiniai – ne vienintelis šios ligos plitimo kelias. Infekcinę mononukleozę sukelia Epšteino-Baro (Epstein-Barr) virusas, vienas iš Herpes viruso tipų. Kiti Herpes virusų šeimos nariai sukelia peršalimus ir tokias ligas, kaip vėjaraupiai.
Infekcinės mononukleozės priežastys ir simptomai
Dauguma žmonių, kurie užsikrečia infekcine mononukleoze, yra 15–25 metų, tačiau ir jaunesni vaikai gali užsikrėsti šia liga. Mononukleozė iššaukia limfinių mazgų, gerklės, seilių liaukų, kepenų, blužnies, kraujo reakcijas, patiriami pasikartojantys nuovargio ciklai. Žmogui skauda visą kūną, „laužo“ kaulus. Taip pat dažnai prarandamas apetitas.
„... virusu galima užsikrėsti tiesiog pasibučiavus, bet tai ne vienintelis infekcinės mononukleozės plitimo kelias. Vis dėlto visi jie susiję su seilėmis.“ Infekcinė mononukleozė užkrečiama, o tai reiškia, kad virusu galima užkrėsti kitus žmones, kurie iki šiol šia liga nebuvo sirgę. Kaip jau buvo minėta, virusu galima užsikrėsti tiesiog pasibučiavus, bet tai ne vienintelis infekcinės mononukleozės plitimo kelias. Vis dėlto visi jie susiję su seilėmis. Virusas gali plisti dalinantis maistą, per valgymo įrankius ir skysčius, naudojantis kito žmogaus dantų šepetėliu, vazelinu, taip pat nusičiaudėjus, būnant arti žmonių.
Pirmomis dienomis užsikrėtus Epšteino-Baro viruso infekcija žmonės dažniausiai nesijaučia blogai, todėl jie gali būti užsikrėtę ir platinti virusą to nė nežinodami. Štai todėl, prieš vaišinant draugą gėrimu, skolinant šakutę, šiaudelį ar lūpų blizgesį, svarbu pagalvoti, ar verta, nes galima užkrėsti kitą arba užsikrėsti pačiam.
Infekcinė mononukleozė priverčia žmogų jausti didžiulį nuovargį, bet galimi ir kiti simptomai:
- karščiavimas;
- skaudanti gerklė;
- patinę, su infekcija kovojantys limfiniai mazgai (kakle, pažastyse, kirkšnyse ar kitur);
- galvos skausmai;
- raumenų skausmai;
- padidėjusios kepenys ar blužnis.
Kartais gali atrodyti, jog tiesiog susirgote gripu ar tonzilitu, nes šių ligų simptomai labai panašūs, tačiau dažniausiai liga prasideda ūmiai: pakyla temperatūra, skauda gerklę, krečia šaltis, „laužo kaulus“. Karščiavimas gali tęstis iki 20-ies dienų. Vis dėlto, išskyrus pirmas kelias dienas, temperatūra nebūna aukšta. Tonzilės, adenoidai, burnos ir nosiaryklės gleivinė paburksta, vyksta uždegimo procesas. Vienintelis būdas sužinoti, ar sergate mononukleoze, – kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje būsite ištirtas, bus atlikti kraujo tyrimai.
Bučinių ligos gydymas
Jei infekcinės mononukleozės diagnozė bus teigiama, jums prireiks ramaus ilgo poilsio. Tai reiškia, kad trumpam teks pamiršti mokyklą ar universitetą, darbą, sporto treniruotes ar mėgstamą hobį, kuriam išnaudojate daug jėgų.
Ilsintis rekomenduotina gerti daug vandens ar kitų dehidratacijos nesukeliančių skysčių (venkite kavos; žinoma, ir alkoholio). Esant pakilusiai temperatūrai ar stipriam raumenų skausmui galima išgerti nereceptinių nuskausminamųjų, tačiau vaikams negalima vartoti aspirino. Virusine infekcija sergantiems vaikams vartojant aspiriną kyla rizika išsivystyti dar pavojingesnei būklei – Reye sindromui. Jo metu netikėtai pradedama vemti, pasireiškia neurologiniai sutrikimai.
Kiti jauni žmonės, sergantys Epšteino–Baro virusu, gali visiškai nejausti ligos simptomų, todėl lovos režimas jiems nebūtinas. Vis dėlto labai svarbu klausyti savo kūno reakcijų. Jaunuolis, sergantis infekcine mononukleoze, turėtų pranešti artimiesiems, jei staiga pradeda jaustis blogiau. Jei organizmas nuolat pavargęs, tiesiog, „nusikalęs“, tai ženklas, kad reikia nustoti vis kažką darius ir daugiau laiko skirti poilsiui.
Pasistenkite vengti sporto, ypač jei užsiimate kontaktiniu sportu, pavyzdžiui, futbolu ar krepšiniu, nes juk nenorėtumėte tokiu būdu išguldyti nei savo, nei priešininko komandos. Gydytojas turėtų informuoti, kada galėsite sugrįžti prie mėgstamo sporto.
Stipriai jaudintis neverta, nes nuo infekcinės mononukleozės paprastai pagyjama per kelias savaites. Žinoma, turėsite šiek tiek „pristabdyti arklius“. Patarimai, susirgus bučinių liga, išties paprasti: plaukite rankas po atsikosėjimo, nesidalinkite stalo įrankiais su kitais žmonėmis, taip pat šiaudeliais, dantų šepetukais ir… kad ir kaip būtų gaila, kelis mėnesius – jokių bučinių!
Lithuanian