Daugelis žmonių myli gyvūnus, dažnai katę ar šunį laiko namuose. Ypač didelį džiaugsmą augintinis atneša vaikams. Iš didelės meilės vaikai jį glosto, bučiuoja dažnai įsitempia į lovą kartu pasnausti arba pasidalija pietumis iš savo lėkštės. Iš pirmo žvilgsnio tokia draugystė atrodo žavi, tačiau nereikėtų pamiršti, kad gyvūnai serga įvairiomis ligomis. Kai kuriomis iš jų gali užsikrėsti ir žmogus.
Jei paglostęs augintinį nenusiplaunate rankų, o parsinešę į namus beglobį gyvūną ar nusipirkę augintinį turguje neapsilankote pas veterinarą patikrinimui, rizikuojate susirgti labai nemaloniomis parazitinėmis, grybelinėmis, virusinėmis ir bakterinėmis ligomis.
Niežai. Juos platina gyvūnai, užsikrėtę Sarcoptes erkutėmis, kurios patekusios ant gyvūno kailio prisitvirtina prie odos. Ligą galima nesunkiai atpažinti: gyvūnui niežti, jis nuolat kasosi, vietomis nuslenka kailis. Niežais gali užsikrėsti ir žmogus, tačiau jam ši liga nėra labai pavojinga. Ji pasireiškia alkūnių, riešų, tarpupirščių bėrimu ir dažnai išnyksta savaime.
 |
„Kasmet pasaulyje diagnozuojama maždaug 300 milijonų niežų atvejų.“ Jei norite sužinoti niežų simtomus ir gydymosi būdus, spauskite čia: |
Blusos. Augintinių kailyje dažnai gyvena blusos, kuriomis jie užsikrečia kontaktuodami su kitais gyvūnais arba parsineša iš pasivaikščiojimo lauke. Šeimininkai gyvūno kailį turi nuolat tikrinti, taip pat stebėti, ar jis nesikaso, lašinti lašus nuo parazitų, naudoti specialius antkaklius. Nesilaikant šių rekomendacijų, gyvūną apnikusios blusos gali peršokti ant žmogaus ir parazituoti, besimaitindamos jo krauju.
Pasiutligė. Tai ūmi mirtina virusinė liga, sukelianti stuburo ir galvos smegenų uždegimą. Ja nuo sergančio gyvūno per seiles, jam įkandus ar aplaižius, gali užsikrėsti ir žmogus. Ligos pradžioje šunys būna labai apatiški, vėliau blaškosi, loja, neėda, seilėjasi ir galiausiai nugaišta. Vienintelis patikimas būdas žmogui išvengti susirgimo įkandus šuniui ‒ pasiskiepyti. Nuo pasiutligės kartą per metus rekomenduojama skiepyti ir savo augintinį.
Echinokokozė. Tai viena iš parazitinių ligų, kurią sukelia kirmėlės. Pagrindiniai cistinės echinokokozės šeimininkai ir platintojai ‒ šunys. Jie užsikrečia echinokokoze suėdę mėsos su parazitais, o žmogus – per gyvūnų užterštą aplinką. Taip pat nuo užterštos aplinkos ligos sukėlėjais gali užsiteršti naminių gyvūnų kailis. Taip ligą augintinis parneša į namus. Sergančiam gyvūnui liga išoriškai nepasireiškia, todėl gana sudėtinga ją aptikti.
Žmogus echinokokoze užsikrečia echinokoko kirmėlių kiaušiniams patekus į burną su neplautais vaisiais, daržovėmis, per užterštas rankas, vandenį, vartojant įvairias miško gėrybes, kurios gali būti užterštos užsikrėtusių mėsėdžių išmatomis. Ligos sukėlėjams patekus į žmogaus organizmą, organuose susiformuoja įvairaus dydžio cistiniai dariniai.
Didesnę riziką užsikrėsti echinokokais turi medžiotojai ir jų šunys, kurie sukėlėją parneša į namus, todėl medžiotojams rekomenduojama naudoti apsaugines pirštines, nešerti augintinių laukinio gyvūno skerdiena.
Toksokarozė. Ši parazitinė liga laikoma antra dažniausių infekcijų išsivysčiusiose šalyse. Ją platina katės ir šunys. Žmogus toksokaroze užsikrečia prarijęs kirmėlės kiaušinėlį, kuris patenka į žarnyną nuo vaisių ar daržovių, plautų užkrėstu atvirų telkinių vandeniu arba turėjusių kontaktą su užsikrėtusių gyvūnų išmatomis. Susirgus pakyla temperatūra, pasireiškia sausas kosulys, naktiniai kosulio priepuoliai, padidėja limfmazgiai, kepenys, atsiranda bėrimas.
Toksoplazmozė. Tai gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys – toksoplazmos, pasišalinantys iš sergančio gyvūno su išmatomis. Toksoplazmozę perduoda katės, kurios šia liga užsikrečia suėdusios toksoplazmomis užsikrėtusias peles, paukščius. Vienas iš būdų to išvengti –šerti augintinį specialiu maistu.
Žmogus toksoplazmoze užsikrėsti gali tvarkydamas katės smėlio dėžę, dirbdamas darže ar sode, liesdamas žolę ar kitus daiktus, kurie buvo užteršti katės išmatomis. Ligos simptomai primena gripą. Toksoplazmozė labai pavojinga nėštumo metu, nes galima užkrėsti vaisių, o šiam gali grėsti centrinės nervų sistemos pažeidimai.
Kaip apsisaugoti nuo naminių gyvūnų pernešamų ligų?
Pataria gydytoja Biruta Zdanevičienė
Laikytis higienos. Grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgį ir pažaidus su augintiniu, reikia gerai nusiplauti rankas muilu ir šiltu vandeniu. Taip pat šeimininkas turėtų nuolat rūpintis ir savo augintinio švara.- Plauti vaisius ir daržoves. Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, miško gėrybių. Žali valgomi vaisiai, daržovės, uogos turi būti labai atidžiai nuplauti švariu vandeniu ar nuplikyti.
- Nenaudoti vandens iš atvirų telkinių. Atvirų telkinių vandens negalima gerti ir naudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti.
- Tinkamai elgtis su gyvūnu. Neleisti šunims, katėms laižyti veido, indų, kuriuos naudoja žmonės, nes ant jų snukučio, liežuvio gali būti parazitų kiaušinėlių. O šie gali patekti į žmogaus virškinimo traktą ir sukelti susirgimą.
- Vengti kontakto su valkataujančiais gyvūnais. Nežaisti su svetimomis katėmis, šunimis, neprileisti savo augintinio prie valkataujančių gyvūnų.
- Vaistai nuo kirminų. Reguliariai profilaktiškai skirti vaistų šunims ir katėms nuo kirminų.
- Surinkti gyvūno išmatas. Neleisti savo augintiniams teršti aplinkos, surinkti jų išmatas į maišelius ir išmesti į konteinerius ar nukenksminti kitu saugiu būdu, pavyzdžiui, užkasti.
- Uždengti vaikų smėlio dėžes. Vaikų smėlio dėžės yra patraukli vieta katėms, šunims tuštintis, todėl patartina smėlio dėžes uždengti, nes per gyvūnų išmatas vaikai gali užsikrėsti parazitinėmis ligomis.
- Prižiūrėti augintinių mitybą. Neleisti katėms ir šunims maitintis graužikais, sirgusio gyvūno mėsa ar skerdiena.
Portalas „Medguru.lt“ kartu su gydytoja ragina pasirūpinti savo ir augintinių sveikata.
© Nuotrauka iš asmeninio B. Zdanevičienės archyvo
Lithuanian