Tikėtina, kad šia liga serga kuris nors iš jūsų artimųjų ar pažįstamų. Sergamumas cukriniu diabetu didėja įspūdingu greičiu ir jau įgavo epidemijos mąstą – manoma, kad šiuo metu diabetu serga maždaug 3–5 % mūsų šalies gyventojų. Mokslininkai prognozuoja, kad šių susirgimų ir toliau daugės, o XXI amžiaus viduryje diabetu sirgs kas ketvirtas suaugęs žmogus. Kadangi ši liga tokia dažna, visuomenėje sklando daugybė su diabetu susijusių mitų. Tad šiame straipsnyje bandysime juos paneigti arba išsiaiškinti jų pagrįstumą.
Mitas nr. 1. Tik nutukę žmonės suserga II tipo diabetu.
Viršsvoris ‒ didelis II tipo diabeto rizikos faktorius, tačiau šios ligos išsivystymui svarbūs ir tokie veiksniai kaip paveldimumas ar vyresnis amžius. Iš tiesų didžioji dalis viršsvorio turinčių žmonių niekada taip ir nesuserga diabetu. Pastebėta, kad ši liga išsivysto maždaug tik kas trečiam nutukusiam žmogui (KMI >30). Tai tik dar kartą įrodo, kad diabeto išsivystymui daug įtakos turi ne tik gyvenimo būdas, bet ir paveldimumas.
Susirgti diabetu gali kiekvienas ir ši rizika didėja su amžiumi. Dažniausiai II tipo cukrinis diabetas ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl nuo 45 m. amžiaus kas tris metus rekomenduojama pasitikrinti sveikatą. Žmonėms, kuriems kyla didesnė tikimybė susirgti cukriniu diabetu (turi viršsvorio, sirgo gestaciniu diabetu ar diabetu serga šeimos narys), patariama pradėti tikrintis anksčiau ir tai daryti dažniau.
Nors diabetu suserga ir liekni žmonės, tačiau viršsvoris visgi yra svarbiausias rizikos veiksnys ‒ net 90 % II tipo diabetu sergančių žmonių turi viršsvorio. O didelė jų dalis yra nutukę.
„… dažniau dėl šios ligos galime kaltinti netinkamą gyvenimo būdą – nesveiką mitybą (ypač gausų cukraus vartojimą), nutukimą ir fizinio krūvio stoką.“ Plačiau apie diabeto priežastis skaitykite čia: |
Mitas nr. 2. Diabetu suserga tik vyresnio amžiaus žmonės.
Iš dalies šis teiginys buvo teisingas prieš 20 ar 30 metų, tačiau dabar taip tikrai nebėra. Dėl nutukimo epidemijos ir didžiulio cukraus vartojimo II tipo cukriniu diabetu suserga vis jaunesni žmonės, o pastaruoju metu jis kartais diagnozuojamas net vaikams.
Vis dėlto su amžiumi diabeto rizika vis didėja – šia liga serga net kas ketvirtas vyresnis nei 65 m. žmogus. Beje, maždaug 15 % visų diabeto atvejų sudaro I tipo diabetas, kuris dažniausiai pasireiškia paauglystėje.
Mitas nr. 3. Sergantieji diabetu gali valgyti tik kai kuriuos maisto produktus.
Žinoma, diabetu sergantys žmonės turi galvoti apie tai, ką ir kada valgo. Tačiau lygiai taip pat apie tai turėtų galvoti ir sveiki žmonės. Diabeto diagnozė tikrai nereiškia, kad likusį gyvenimą reikės valgyti vien morkas ir brokolius. Sergant šia liga svarbu valgyti dažniau ir mažesniais kiekiais.
Ypač svarbu vienu kartu nesuvalgyti didelio kiekio angliavandenių, nes priešingu atveju bus sunku sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Apskritai reikia stengtis valgyti mažiau angliavandenių turinčio maisto, tačiau tai nereiškia, kad kartais negalima pasilepinti bandele ar šokoladu.
Klausimą, kokį kiekį angliavandenių per parą turėtų suvartoti diabetu sergantis žmogus, reikėtų aptarti su savo gydytoju. Tai priklauso nuo daugybės veiksnių. Beje, vartoti mažiau angliavandenių (ypač cukraus) patariama ir sveikiems žmonėms. Tokia mityba ne tik padeda palaikyti normalų kūno svorį, tačiau ir sumažina riziką susirgti diabetu ir kitomis ligomis.
Mitas nr. 4. Visi sergantieji diabetu turi kasdien leistis insuliną.
Žmonės, sergantys I tipo cukriniu diabetu, dažniausiai turi vartoti insuliną, nes jų organizmas šio hormono nebegamina ar gamina minimaliais kiekiais. Tačiau gerokai didesnė žmonių dalis serga II tipo diabetu, kurio gydymas labai skiriasi. Šiuo atveju ligą kontroliuoti bandoma propaguojant sveiką gyvenimo būdą ir naudojant geriamus vaistus. Insulino injekcijų prireikia mažesniajai daliai ligonių ir dažniausiai ligai stipriai progresavus.
Mitas nr. 5. Diabetas nėra tokia jau sunki liga.
Iš dalies tokį požiūrį lemia tai, kad diabetas plačiai paplitęs tarp vyresnio amžiaus žmonių, be to, ilgą laiką liga nesukelia jokių simptomų. Net esant aukštai gliukozės koncentracijai kraujyje, ligoniai dažnai jaučiasi gerai ir ilgainiui pradeda galvoti, kad diabetas tėra išpūstas burbulas. Šis mitas itin pavojingas, nes juo patikėję žmonės pradeda nerūpestingai žiūrėti į gydymą, o nekontroliuojamas diabetas kelia didžiulę riziką sveikatai.
Dėl diabeto komplikacijų ilgainiui gali išsivystyti:
- aklumas,
- inkstų nepakankamumas,
- nervų pažeidimai,
- seksualinė disfunkcija.
Net gali tekti amputuoti galūnę. Be to, diabetas pažeidžia kraujagysles, todėl labai išauga infarkto, insulto ir ankstyvos mirties rizika. Tačiau jei cukrinis diabetas tinkamai kontroliuojamas, šių komplikacijų pasitaiko retai. Dėl to susirgus diabetu labai svarbu pasirinkti tinkamą mitybą, reguliariai mankštintis ir vartoti gydytojo paskirtus vaistus.
Taip pat skaitykite:
Cukrinis diabetas: klastinga, bet kontroliuojama liga »
Nutukimo keliamos grėsmės ir kova su antsvoriu »
Nesaldi tiesa apie cukrų »
Mano tevas serga diabetu, todel zinau kad turiu potenciala susirgti irgi,
bet esu liekna, o žinau kad diabetas apkuniuju liga
ir cukraus vartoju tik arbatoje ar kavoje po 2 saukstelius.
dar zinau yra diabeto siptomas kai prakaituojama sportuojant kaktos srityje, taip man visada buna ir stipriai.
Tai ar man reikia tirtis? o gal reikia prevencijai pastoviai tikrintis?
Sergant diabetu daznai ir lytines disfunkcijos pozymiu atsiranda. Siais laikais yra labai veiksmingu ir itin greitai padedanciu Spedros vaistu, kurie gali pagerinti potencija net ir turint ivairiu sveikatos sutrikimu, suderinama su kitu vaistu vartojimu. Isgerus iprastine 100mg vienkartine Spedros doze erekcijos sutrikimai pranyksta mazdaug po 15 min.
Zinoma, kartais Spedros reikiama doze gali buti ir kiek kitokia, bet visada tarpe nuo 50 iki 200mg. Vartoti galima iki karto per para. Bet jokio specialaus vartojimo tvarkarascio- viskas tik pagal poreiki. Viena vaisto doze efektyvi iki 7val. Placiau: w ww. goo. gl/j5JG2H ir w ww .goo. gl/NKPhbP