Panikos priepuoliai gana dažnas šių dienų reiškinys. Galbūt ir jūs esate atsidūrę situacijoje, kai baimė sukausto ne tik visą kūną, bet ir mintis. Panikos priepuolis – tai staigi organizmo ir minčių būsena, kai jaučiamas stiprus nerimas ir baimė. Širdis pradeda plakti stipriau, o kvėpuoti darosi vis sunkiau. Kartais ši būsena gali priminti išprotėjimą ar net mirtį. Šįkart plačiau apie panikos priepuolio simptomus, situacijas, kuriose gali ištikti priepuolis, ir kaip to išvengti.
Panikos priepuoliai dažniausiai pasireiškia būnant ne namų erdvėje. Jie gali ištikti bet kuriuo laiku ir bet kurioje vietoje. Panika gali apimti einant gatve, apsipirkinėjant, važiuojant mašina ar tiesiog lankantis pas ką nors svečiuose. Požymiai pasireiškia staiga 10 min. laikotarpiu ir gali tęstis 20–30 min. Labai retai panikos priepuolis tęsiasi apie valandą.
Panikos priepuolio simptomai:
- negilus kvėpavimas;
- dažnas širdies plakimas;
- krūtinės skausmas ir diskomfortas;
- drebulys ar šaltkrėtis;
- prakaitavimas;
- apsvaigimas.
Kada ir kam gali pasireikšti panikos priepuoliai?
Labai dažnai panikos priepuoliai pasireiškia be jokių išankstinių požymių ir net neturi konkrečios priežasties. Taip pat pastebima, kad priepuoliai gali pasireikšti net tada, kai žmogus ilsisi ar miega. Daugumai žmonių panikos priepuoliai pasikartoja. Dažniausiai pasikartojančius priepuolius sukelia tos pačios specifinės situacijos,pavyzdžiui: važiavimas tiltu, kalbėjimas prieš auditoriją.
Klaidinga manyti, kad priepuoliai ištinka vien tik nelaimingus žmones. Priešingai, žmonės gali būti laimingi ir sveiki. Tai tėra kita žmogaus psichologijos pusė, kurios nereikia bijoti. Vis dėlto pastebima, kad panikos priepuoliai dažniau pasireiškia kartu su kitais organizmo sutrikimais. Tokiais kaip ilgalaikis nerimas dėl tam tikrų socialinių problemų ar situacijų, kurių asmuo negali pakeisti, taip pat depresijos. Panika gali apimti ir dėl vienišumo ar savigraužos, kai su visomis problemomis tenka tvarkytis pačiam. Šiais laikais panikos priepuolius dažniau patiria daug dirbantys, aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės, kurie siekia karjeros. Būtina žinoti, kad panikos priepuoliai – pagydomas sutrikimas.
Kaip gydomi panikos priepuoliai?
Pasikartojantys panikos priepuoliai gali būti gydomi dviem būdais: medikamentais arba psichoterapija. Pacientui, karts nuo karto patiriančiam paniką, gali būti skiriami antidepresantai ar kiti vaistai, sumažinantys priepuolio metu patiriamus simptomus. Psichoterapija taip pat ne ką mažiau efektyvus gydymo metodas. Nustatyta, kad psichoterapija, taikoma kartu su medikamentais, žymiai efektyvesnis būdas panikos priepuoliams gydyti nei vien tik vaistų skyrimas.
Psichoterapijos metodas taikomas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Šio gydymo tikslas – suprasti ir atrasti panikos priepuolio priežastis, kurios gali būti nulemtos praeities išgyvenimų. Psichoterapijos užsiėmimų metu pacientas įvardija galimą priepuolio kilmę, nerimo priežastis. O tai gali padėti įveikti pasikartojančius panikos priepuolius. Juk ir vaikui, bijančiam tamsos, įsitikinus, kad joje nieko nėra, pasidaro ramiau.
Kokia veikla padeda išvengti panikos priepuolių?
Įveikti nerimą, panikos priepuolius gali padėti fizinis aktyvumas, joga, aerobika, masažas, įvairūs kvėpavimo pratimai. Skirtingi būdai, padedantys nusiraminti ir atsipalaiduoti, itin efektyvūs kontroliuojant panikos priepuolių pasireiškimą. O tokios priemonės kaip alkoholis ar rūkymas, dažnai šiuolaikinių žmonių įvardijamos kaip atpalaiduojančios, iš tiesų nėra efektyvios. Įrodyta, kad alkoholis ar tabakas gali tik dar labiau sustiprinti panikos priepuolių pasireiškimą ir stiprumą.
 |
„… nesąmoningas veiksmas prasideda dar vaikystėje, kai vaikas, patirdamas stiprią neigiamą emociją, liaujasi kvėpavęs minutei ar ilgiau. Šį nesąmoningą veiksmą kartojame ir būdami suaugę.“ Naudingi patarimai ir pranajamos pratimo pavyzdys: |
Tikėtina, kad žmogus, patiriantis panikos priepuolius, gali sirgti depresija, turėti problemų su alkoholiu ar narkotikais. Artimiesiems derėtų daugiau laiko praleisti su panikos priepuolių varginamu žmogumi, užsiimti smagia veikla, bendrauti ar tiesiog išeiti pasivaikščioti. Deja, žmonės, patiriantys panikos priepuolius, dažnai juos ignoruoja ar slepia. Derėtų išdrįsti įvardyti problemą ir pabandyti, padedant specialistams ir artimiesiems, ją įveikti.
Taip pat skaitykite:
Bijote kalbėti viešai? Tiesiog liaukitės kovoti su savo kūnu »
Kas yra stresas ir kaip jį suvaldyti? »
Panikos sutrikimas (ligos simptomai, gydymas ir profilaktika) »
„Klausk eksperto“. Vargina baimės, niekur nesinori eiti »
Lithuanian