Keli dešimtmečiai mokslinių tyrimų rodo, kad reabilitacija po insulto yra kritiškai svarbi norint pasiekti geriausių rezultatų. Kuo anksčiau pradedama lankyti kineziterapijos užsiėmimus, tuo greičiau smegenyse pradeda reorganizuotis smegenų ląstelės. Po insulto raumenys „pamiršta“, kaip atlikti užduotis, kurios kadaise buvo elementarios, pavyzdžiui, kaip sėdėti ar vaikščioti. Patyręs insultą žmogus turi iš naujo mokytis senų įgūdžių. Kineziterapijos užsiėmimų metu raumenys lavinami tam, kad žmogus vėl galėtų atlikti įprastus judesius ar juos kompensuotų naujais.
„Jokie medikamentai insulto neišgydys. Padėti gali tik ilgas, sunkus, bet tikslingas darbas su reabilitacijos komanda.“ Reabilitacijos po insulto reikšmės negalima nuvertinti. Insultas nėra sloga, nuo kurios pasveikstama savaime ar naudojant specialius purškalus. Jokie medikamentai insulto neišgydys. Padėti gali tik ilgas, sunkus, bet tikslingas darbas su reabilitacijos komanda. Tyrimais nustatyta, kad kuo greičiau pradedamas reabilitacijos procesas, tuo greičiau atsigauna prarastos funkcijos.
Su insultą patyrusiu pacientu dirba visa sveikatos specialistų komanda. Jų tikslas – kad pacientas atgautų kiek įmanoma daugiau prarastų funkcijų. Po išrašymo iš ligoninės pacientui skiriamas sanatorinis gydymas. Tada visas dėmesys skiriamas tam, kad būtų atgaivinta didžioji dalis žmogaus kūno funkcijų.
Reabilitacijos procese svarbiausią vaidmenį atlieka:
- gydytojas reabilitologas,
- kineziterapeutas,
- ergoterapeutas,
- logopedas.
 |
„Didžiausią insulto riziką turi rūkantys pacientai. Rūkymas skatina ir aterosklerozės vystymąsi. Gera žinia ta, kad nustojus rūkyti…“ Apie insulto priežastis ir veiksmus, kurių reikėtų imtis jam ištikus: |
Kodėl po insulto būtina lankyti kineziterapijos užsiėmimus?
Kineziterapijos tikslas – padėti insultą patyrusiam pacientui vėl pradėti naudotis nusilpusiomis ar paralyžiuotomis galūnėmis. Ergoterapeutas padeda pacientams išmokti valgymo, apsirengimo ir kitų įgūdžių, padedančių pasirūpinti pačiu savimi; kineziterapeuto didžiausias rūpestis – paciento mobilumas, t. y. jo gebėjimas judėti. Kineziterapeutas padeda pacientui išmokti taisyklingai vaikščioti, sėdėti, stovėti, atsigulti į lovą, įlipti į automobilį. Jei to padaryti nepavyksta, šiuos judesius bandoma kompensuoti kitais.
Atsižvelgdamas į paciento poreikius ir problemas, specialistas sudaro kineziterapijos planą, kuris skirtas pasiekti pirmiesiems (pavyzdžiui, sustiprinti kojų jėgą) ir tolimesniems (pavyzdžiui, vaikščioti be vaikštynės) tikslams. Kad kuo greičiau būtų pasiekta užsibrėžtų rezultatų, kineziterapeutas naudoja įvairias lavinimo technikas.
Kaip vyksta kineziterapijos užsiėmimai?
Reabilitacijos pradžia. Ligonis pradedamas gydyti, jam dar gulint lovoje. Pacientui gulint, po jo galūnėmis padedamos pagalvėlės. Taip kūnas išsilygina – nėra pasviręs į vieną ar kitą pusę. Taip pat galūnėms suteikiamos tokios padėtys, kurios neleistų vystytis kontraktūroms (minkštųjų audinių žymus susitraukimas). Vėliau pacientas apmokomas perkelti svorį, atsisėsti iš gulimos pozicijos ar atsistoti.
Po insulto paciento viena kūno pusė būna silpnesnė už kitą. Norint sustiprinti silpnesniąją ranką, dažnai naudojama judesių suvaržymo terapija. Ant stipriosios rankos uždedama pirštinė arba ji tiesiog pririšama prie kūno. Tai priverčia ligonį po truputį naudotis silpnąja ranka ir atlikti kasdienes užduotis.
Ideomotoriniai pratimai. Tokio tipo pratimai atliekami rankų ir kojų raumenų stiprinimui. Pacientas stengiasi susikoncentruoti į tam tikro judesio atlikimą, įsivaizduoja jį, bet jo neatlieka. Tai stimuliuoja smegenų sritis, kurios atsakingos už judesių kontrolę.
Lithuanian