Vėžys – viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų. Prognozuojama, kad onkologinių susirgimų ateityje tik daugės. Kasmet vasario 4-ąją minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Ji ir paskatino pasidalinti išsamia informacija apie onkologinius susirgimus, paraginti „MedGuru.lt“ skaitytojus dalyvauti prevencinėse vėžio programose. O turint daugiau žinių – didesnė galimybė užbėgti ligai už akių ar susirgus nepasimesti ir mėginti įveikti sudėtingą ligą.
Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta apie 50 žmonių, šiuo metu įvairiomis onkologinėmis ligomis serga apie 80 000 gyventojų. Medicina sparčiai žengia į priekį, nuolat ieškoma būdų, kaip pažaboti šią klastingą ir sunkią ligą: naujos vėžio profilaktikos priemonės, ankstyvosios diagnostikos, modernaus gydymo galimybės. Vis dėlto, nepaisant gerėjančios diagnostikos ir gydymo metodų, susirgimų vėžiu nemažėja.
Veiksniai, skatinantys onkologinių ligų išsivystymą
Senstanti populiacija. Onkologinėmis lygomis susergama dėl įvairių priežasčių. Visų pirma, susirgimai glaudžiai susiję su senstančia populiacija: daugėja senyvo amžiaus žmonių, kuriems išsivysto įvairios lėtinės neinfekcinės ligos, dažniausiai širdies ir kraujagyslių, taip pat vėžys. Šios ligos – dažniausia mirties priežastis senyvame amžiuje.
Gyvenimo būdas ir menkavertė mityba. Kita priežastis, kodėl daugėja onkologinių susirgimų, – pasikeitęs žmonių gyvenimo būdas. Daugelio šiuolaikinių žmonių gyvenimas fiziškai neaktyvus, kupinas streso, žalingų įpročių. Nesidomime, kokie aplinkos veiksniai mus veikia (pavyzdžiui, aplinkos užterštumas), ką valgome ir geriame, kokios kokybės maisto produktus vartojame. Netinkama mityba labiausiai gali skatinti storosios žarnos, tulžies pūslės, prostatos, plaučių, krūties, gimdos kūno, kiaušidžių vėžio atsiradimą.
Aplinkos užterštumas, rūkymas ir kita. Aplinkos užterštumas (oro, vandens, maisto) labiausiai siejamas su kvėpavimo takų, odos, skrandžio piktybinių navikų susidarymu. Pagrindiniai aplinkos taršos kancerogeninių medžiagų šaltiniai: pramonės įmonės, autotransportas, šildymo įrenginiai. Riziką susirgti vėžiu taip pat didina rūkymas. Tai viena iš pagrindinių plaučių vėžio, burnos ertmės, ryklės, gerklų, skydliaukės, kasos, skrandžio, šlapimo pūslės ir inkstų piktybinių navikų priežasčių. Vėžio atsiradimą taip pat lemia įvairios infekcijos, jonizuojanti ir ultravioletinė spinduliuotė, alkoholis, kai kurie vaistai.
Paveldimumas. Paveldimu vėžiu suserga apie 5–10 % visų onkologinių ligonių. Net ir nustačius genetinį polinkį vėžiui išsivystyti, dar nereiškia, kad žmogus būtinai juo susirgs. Onkologinei ligai atsirasti įtakos turi ir gyvensenos įpročiai, žalingi išorės veiksniai.
Svarbi ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika
Dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga – prostatos vėžys. Antroje vietoje – plaučių vėžys. Moterys dažniausiai serga krūties vėžiu, didelę dalį onkologinių susirgimų sudaro odos vėžys ir onkoginekologija – gimdos kūno, gimdos kaklelio ir kiaušidžių vėžys.
Pasaulio visuomenės sveikatos ekspertų duomenimis, fiziškai neaktyvus gyvenimas – viena pagrindinių priežasčių, lemiančių apie 21 % susirgimų krūties ir storosios žarnos vėžiu. Pastaruoju dažnai serga tiek moterys, tiek vyrai. Lietuvoje kasmet storosios ir tiesiosios žarnos (kolorektaliniu) vėžiu suserga apie 1 600 žmonių, daugiau nei 900 miršta.
Ir nors ankstyvų stadijų kolorektalinis vėžys lengvai pagydomas, daugiau nei 60 % atvejų jis nustatomas, kai jau būna pažengęs iki trečios ar ketvirtos stadijos. Kai ši liga diagnozuojama jau ketvirtoje stadijoje, tikimybė, kad ligonis išgyvens ilgiau nei penkerius metus, siekia tik 10 %.
Lithuanian