Atėjęs pavasaris – tai ne tik dažniau šviečianti saulė, vis ilgesni vakarai ir žibutės, pražydusios pamiškėse. Kiekvienais metais žmonėms, vienaip ar kitaip gyvenime susiduriantiems su beglobiais gyvūnais, pavasaris – kone didžiausias darbymetis, kai miškuose, po krūmais ar ant namų slenksčių, konteineriuose, dėžėse ar maišuose randasi daugybė beglobių gyvūnų. Šįkart norime pristatyti VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyva“ komandos vystomą projektą „Kudlius“, kai neprižiūrėti beglobiai keturkojai išprausiami, sušukuojami ir apkerpami.
Kas paskatino projekto „Kudlius“ atsiradimą?
„Šuneliai iš prieglaudų pristatomi į šunų grožio salonus, kur yra prausiami, šukuojami, kerpami, o iš jų išeina lyg naujai gimę...“ Deja, beglobių, namų ieškančių gyvūnų kur kas daugiau nei žmonių, norinčių jiems suteikti prieglobstį. Todėl amsintiems ir murkiantiems keturkojams prieglaudose tenka gyventi ištisas savaites, mėnesius, o kartais ir ne vienerius metus. Štai, pavyzdžiui, VšĮ „Lesė“, viena didžiausių gyvūnų globos organizacijų Lietuvoje, 2014 m. namus surado 450 gyvūnų, tačiau šiandien po jos sparnu vis tiek rasime besiglaudžiančius beveik 300 šunų ir kačių. Kitas pavyzdys – VšĮ „Penkta koja“, iš kurios į naujus namus 2014 m. iškeliavo 446 globotiniai, tačiau šiuo metu dar apie 120 jų laukia savo narveliuose.
Ne paslaptis, kad greičiausiai namus suranda mažieji prieglaudų gyventojai, mat dauguma žmonių nori užsiauginti šunelį ar kačiuką nuo mažumės, jį išsiauklėti, prisipratinti. Be to, jie mažyčiai, mieli, juokingi, gražūs, sveiki ir tvarkingi. Bet užėję į bet kuriuos globos namus pamatytumėte, kad tokių čia – mažuma. Akys susidurtų su kitomis, taip pat meilės laukiančiomis, galbūt ne tokiomis jaunomis, tačiau vis dar gyvenimo džiaugsmo nestokojančiomis akimis. Prieglaudose gausu gyvūnų, kurie sunkiai patraukia čia užėjusiųjų dėmesį, – susivėlusių, neseniai gyvenusių pačiomis blogiausiomis sąlygomis, sulysusių, tokių, kuriems savųjų šeimininkų tenka laukti ilgus mėnesius ar net metus.
Startavo straipsnių skiltis, kurioje įdomiai ir išsamiai pateikiame informaciją apie augintinių priežiūrą, mitybą, ligas, veisles, dresūrą etc. Straipsnio pabaigoje rasite užkulisių filmuką: |
Savanoriška pagalba namų nerandantiems keturkojams
Nutarusi padėti tokiems keturkojams greičiau rasti namus, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyva“ komanda 2014 m. vasaros pradžioje pradėjo įgyvendinti „Kudliaus“ projektą. Bendradarbiaudami su gyvūnų prieglaudomis ir dėl kilnaus tikslo sutinkančiomis prisidėti šunų kirpyklomis, komandos nariai rūpinasi, kad bjaurieji ančiukai pagaliau pavirstų į gražiąsias gulbes. Šuneliai iš prieglaudų pristatomi į šunų grožio salonus, kur yra prausiami, šukuojami, kerpami, o iš jų išeina lyg naujai gimę ir nusiteikę užkariauti ateisiančių su jais susipažinti žmonių širdis.
Rezultatas, žinoma, džiuginantis, tačiau jį pasiekti gana sudėtinga. Mažieji ir didieji kūtvėlos dažnai būna baikštūs, o tenka ir automobiliu pasivažinėti iki kirpyklos ir, ko gero, pirmą kartą gyvenime maudytis, susipažinti su džiovintuvu, kirpimo mašinėle. Nepaisant to, visi keturkojai po procedūrų išeina pakilios nuotaikos, žvilgančiu kailiu, spindinčiomis akimis, o uodegėlės būna nebe pabruktos, bet išdidžiai iškeltos ir vizgančios.
Šiandien jau galime pasidžiaugti, kad net trys projekto „Kudlius“ dalyviai surado šeimininkus: Alanija, Bielka (jų nuotraukas žr. kituose puslapiuose) ir Knopkytė. Visas istorijas apie prieglaudos gyventojų – kudlių – pasikeitimus galite skaityti VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ puslapyje. Projektas nesustodamas juda į priekį – kas savaitę jame sudalyvauja bent vienas ar du grožio procedūrų labiausiai reikalaujantys keturkojai. Nors žinant didžiulius beglobių gyvūnų skaičius prieglaudose, žingsneliai atrodo maži, tačiau kiekvienas laimingesnis, išgražėjęs ir galiausiai į naujus namus iškeliaujantis gyvūnas – didžiulis pasiekimas. Juk taip pakeičiamas ne tik jo, bet ir žmonių, priimančių naują šeimos narį į savo namus, gyvenimas.
Kituose puslapiuose rasite 5 šunelių nuotraukas – prieš ir po!
Badis prieš globą atrodo laimingesnis ir gražesnis – atimėt iš jo laisvę 🙂
Man atrodo kaip tik, kad jis dabar laimingesnis, nes gali normaliai vaizdą matyti. Plaukai nebekrenta ant akių. Galbūt kiek sutriko, kai pamatė pasaulį kitomis akimis. 😉