Žindymas krūtimi – geriausias natūralus naujagimių ir kūdikių maitinimo būdas, nes kiekvienos motinos pieno sudėtis yra unikali, atitinkanti vaiko poreikius. Beje, pats žindymo procesas yra natūrali įsčiose prasidėjusio glaudaus motinos ir vaiko ryšio tąsa. Šiame straipsnyje plačiau papasakosime apie natūralaus maitinimo privalumus ne tik mažyliui, bet ir mamai, taip pat apie tai, kiek laiko derėtų tęsti žindymą.
Natūralaus maitinimo privalumai vaikui
„Nustatyta, kad natūraliai maitinami kūdikiai vėliau, jau užaugę, rečiau serga alerginėmis ir autoimuninėmis ligomis (pvz., I tipo cukriniu diabetu).“ Imuniteto stiprinimas. Motinos piene yra specifinių imunoglobulinų A. Imunoglobulinai – tai molekulės, kuriomis organizmas ginasi nuo infekcijas galinčių sukelti mikroorganizmų. Motinos piene esantys imunoglobulinai A saugo mažylio virškinimo sistemą nuo pavojingų bakterijų, galinčių sukelti ligas.
Motinos piene yra ir kitų medžiagų, kurios padeda sustiprinti mažylio imunitetą. Žindomi vaikai rečiau ir lengviau perserga kvėpavimo takų, vidurinės ausies ir šlapimo takų infekcijomis. Nustatyta, kad natūraliai maitinami kūdikiai vėliau, jau užaugę, rečiau serga alerginėmis ir autoimuninėmis ligomis (pvz., I tipo cukriniu diabetu).
Mokymasis nepersivalgyti. Naujagimiui ar kūdikiui krūties žindimas – sunkus darbas. Todėl jis mokosi žįsti tiek, kiek užtenka pasisotinti ir ne daugiau. Su buteliuku viskas yra atvirkščiai. Buteliuką žįsti yra nesunku. Kai kurie pieno mišiniai yra specialiai paskaninti, kad vaikas jų norėtų kuo daugiau. Natūraliai maitinti kūdikiai vėliau gyvenime daug rečiau valgo tik tam, kad „nuramintų nervus“.
Mažesnė staigios mirties tikimybė. Staigios kūdikių mirties sindromas – tai netikėta, dažniausiai iki tol buvusio visiškai sveiko kūdikio mirtis, kurios priežasties negali paaiškinti net pomirtiniai tyrimai ir skrodimas. Yra daug hipotezių, mėginančių paaiškinti tokių nelaimių priežastis. Tačiau taip pat yra atlikta mokslinių tyrimų, kurių metu nustatyta, jog natūraliai maitinami kūdikiai turi net iki dviejų kartų mažesnę tikimybę mirti nuo šio sindromo.
Aukštesnis intelekto koeficientas. Natūraliai maitinti kūdikiai užaugę turi iki 7–10 balų aukštesnį intelekto koeficientą (IQ), nei kūdikiai, kurie užaugo maitinami mišinukais. Tačiau nėra nustatyta, ar tokių rezultatų pasiekiama dėl natūralaus maitinimo ar dėl to, jog šie vaikai augo šeimose, kuriose buvo labiau rūpintasi jų fizine ir emocine gerove.
 |
„Jei dvimečio dažniausiai užduodamas klausimas yra „Kas čia?“, tai sulaukę 3–4 metų vaikai klausinėja žymiai daugiau: „Kas, kodėl, kaip, kur?“ Ir, žinoma, šie klausimai niekada nesibaigia.“
Plačiau apie mažylio mąstymo stadijas skaitykite čia: |
Natūralaus maitinimo privalumai motinai
„Gerieji“ hormonai. Žindant motinos organizme gaminasi du svarbūs hormonai – oksitocinas ir prolaktinas. Šie hormonai atpalaiduoja ir sukelia ramybės pojūtį. Jie taip pat padeda gimdai grįžti į būklę iki nėštumo, slopina kiaušinėlių brendimą kiaušidėse ir ovuliaciją. Kalbant paprasčiau – sudaro natūralią apsaugą nuo nėštumo. Tik nereikia pamiršti, jog ši apsauga nėra šimtaprocentinė ir su kiekvienu žindymo mėnesiu darosi vis mažiau patikima!
Pagalba metant svorį. Krūtimi maitinanti moteris per dieną sunaudoja apie 500 kcal – tiek kalorijų galima „sudeginti“ vieną valandą važinėjant dviračiu. Pieno gamyba reikalauja moters organizme mobilizuoti maistines ir biologiškai aktyvias medžiagas ir „sudeginti“ būtent nėštumo metu priaugtus riebaliukus.
Mažina įvairių ligų riziką. Žindžiusi moteris vėliau gyvenime turi mažesnę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, II tipo cukriniu diabetu, krūties, kiaušidžių ir gimdos vėžiu. Rizika ne tik yra mažesnė, bet ir pačių ligų pasireiškimas dažnai būna vėlesnis. Pavyzdžiui, žindžiusios moterys krūties vėžiu gali susirgti maždaug dešimtmečiu vėliau nei nežindžiusios.
Taupo pinigus. Natūralus maitinimas yra pigesnis nei maitinimas kokybiškais mišiniais. Kadangi natūraliai maitinamas vaikas serga rečiau ir lengviau, mažiau išleidžiama ir mažylio gydymui.
Kiek laiko žindyti ir kada sustoti?
Natūralaus maitinimo metu naujagimis ar kūdikis žindomas tuomet, kai pats parodo, kad yra alkanas. Kiekviena mama greitai išmoksta atpažinti šiuos vaiko signalus. Dažniausiai vienas žindymo seansas tęsiasi 20–45 min. Jeigu vaikas valgo labai lėtai ar ilgai, jeigu retai prašosi valgyti, verta sunerimti – tai gali būti įvairių ligų pirmasis požymis. Įtarus, kad vaiko žindymas gali būti sutrikęs, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikius maitinti išskirtinai tik motinos pienu iki 6 mėn. amžiaus. Vėliau iki vienerių metų amžiaus primaitinti mišiniais ir įvedinėti į mažylio mitybos racioną įvairius maisto produktus. Nėra nustatyta, kad ilgesnis nei vienerių metų vaiko maitinimas motinos pienu galėtų būti kenksmingas vaikui ar pačiai mamai.
Visame pasaulyje medikai ir vaikų priežiūros specialistai rekomenduoja rinktis tik natūralų maitinimą. Tik tais atvejais, kai jis yra neįmanomas dėl motinos ar vaiko ligų, pieno trūkumo, pereiti prie maitinimo mišiniais ar kitos moters pienu. Nors šiuolaikiniai pieno mišiniai ir yra sukurti stengiantis kuo labiau priartėti prie natūralaus motinos pieno, dar nė vienas mišinys, deja, negali jo pakeisti.
Lithuanian