Susirgus dažnai skubame į vaistinę ir prašome vaistų nuo vieno ar kito negalavimo. Tačiau kartais patys paprasčiausi vaistai slepiasi visai šalia mūsų – gamtoje arba namuose, tereikia tik juos pastebėti ir žinoti, jog galima pabandyti gydytis ir naminėmis priemonėmis.
Tad šįkart apžvelgiame tris priemonės iš gamtos, kurios padeda kovoja su nemiga, gerina širdies veiklą, stiprina imuninę sistemą ir padeda apsisaugoti nuo virusų. Jūsų dėmesiui – tai vaistinis valerijonas, kakava ir česnakas.
Vaistinis Valerijonas: poveikis pasireiškia tik tiems, kurie vartoja reguliariai
Dažnas šių dienų žmogus žino, ką reiškia nemiga. Tas nemalonus jausmas, kuomet per naktį negali sudėti nei bluosto ir, atrodo, lyg ir jokio pagrindo nemiegoti nėra, bet štai nesiseka užmigti ir viskas. Todėl vaistinėse dabar galima nusipirkti daugybę preparatų, kurie padeda žmonėms greičiau užmigti, tačiau prie vaistų nuo nemigos žmogus gali labai greitai priprasti, tad yra būtina ieškoti natūralių priemonių, kurios galėtų padėti išspręsti šią problemą.
Vaistinis valerijonas gali būti viena iš tokių priemonių. Šis vaistinis augalas buvo plačiai naudojamas kinų ir indų ajurvedinėje medicinoje. O štai II a. romėnų gydytojas Galenas rekomendavo savo pacientams nuo nemigos gerti valerijoną. Ir tik gerokai vėliau, XI a., anglosaksų vaistų receptų knygoje jau galima rasti „Valeriana“ įrašą, kuris nurodo, jog vaistas skirtas kepenų ligoms, nemigai gydyti.
"Česnakus reikėtų saikingai, mat suvalgius daugiau česnako (daugiau nei 4 skilteles) gali sutrikti trombocitų gebėjimas suformuoti krešulius"Senovės graikai vaistiniu valerijonu gydė ne tik nemigą, bet ir šlapinimosi sutrikimus, virškinimo sutrikimus. Tiesa, ne visiems šis vaistinis augalas tiko, mat vaistinis valerijonas pasižymi aitriu kvapu. Jį galima vartoti įvairiomis formomis – geriant arbatą arba įsigyjant vaistinėse kapsules, tinktūrą.
Kakava: ieškokite šokolado, kuriame būtų bent 70 proc. Kakavos
Tas saldus žodis „šokoladas“…Vien nuo jo, atrodo, seilė ima tįsti ir norisi į burną dėti saldaus šokolado gabalėlį. Dėkite, tačiau jauskite saiką ir pasistenkite, jog šokoladas būtų naudingas Jūsų organizmui. Todėl visuomet prieš perkant šokoladą patikrinkite, kiek procentų kakavos jame yra. Jei matote, jog šokoladą sudaro tik nenaudingas cukrus, riebalai, šokolade nėra daug kakavos, tuomet geriau nedėkite jo į savo pirkinių krepšelį. Ieškokite tokio, kuriame yra daug kakavos, t.y. bent 70 proc., nes būtent kakava yra naudinga žmogaus širdžiai dėl šokolade esančių polifenolių.
Atlikti tyrimai parodė, jog saikingai naudojamas juodasis šokoladas mažina kraujo spaudimą, blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Dar vienas juodojo šokolado pliusas yra tas, jog jis neleidžia susidaryti kraujo krešuliams kraujagyslėse, vadinasi, mažina infarkto atsiradimo riziką.
Tad iki šių dienų žmonija turi būti dėkinga majams, Meksikos pirmykščiams žmonėms, kurie Jukatano regione įkūrė pirmąsias žinomas kakavos plantacijas. Ir tik 1875 m. tarptautinėje rinkoje pasirodė pirmasis pieninis šokoladas, kuris buvo gaminamas Šveicarijoje.
Apie kavos naudą bei žalą sveikatai yra ne kartą tekę girdėti iš įvairių žiniasklaidos šaltinių. Nieko keisto, nes kiek žmonių – tiek nuomonių. Plačiau: Gerti ar negerti kavos – štai kur klausimas?Eksperimentas! |
Česnakas: pasižymi antibakteriniu poveikiu, stiprina imunitetą
Jau nuo senų laikų žmonės žinojo apie česnakų teigiamą poveikį: jie buvo naudojami širdies ligų profilaktikai ir gydymui, imuninei sistemai stiprinti, kraujospūdžiui mažinti, kovojo su peršalimo ligomis…
Dar ir šiais laikais tėvai labai dažnai savo vaikams, kaip profilaktikos priemonę nuo peršalimo ligų, duoda duonos riekelę, kuri yra patepta sviestu ir pabarstyta smulkintu českanu. Nesunku paaiškinti, kodėl: smulkiai kapojamas česnakas išskiria alicino – vieną iš stipriausių antibakterinį poveikį turinčių medžiagų, tad yra naudingas mūsų sveikatai.
Tiesa, valgyti česnakus reikėtų saikingai, mat suvalgius daugiau česnako (daugiau nei 4 skilteles) gali sutrikti trombocitų gebėjimas suformuoti krešulius.