Arterine hipertenzija pasaulyje serga daugybė žmonių. Statistika rodo, kad vien Lietuvoje pirmine arterine hipertenzija serga apie 30 procentų suaugusiųjų (skaičiai apytiksliai, nes ne visi skuba kreiptis į gydytojus, o liga ilgą laiką nepastebima).
Skaičiai gąsdina ir verčia susimąstyti, kodėl ši liga tokia paplitusi. Vis dėlto patirtis rodo, kad ne visiems rūpi gyvensenos koregavimas, nesvarbu, ar jau sergama širdies ir kraujagyslių ligomis, ar jos gali būti diagnozuojamos tik ateityje. Niekada negali žinoti, kada liga smogs visa jėga – arterinė hipertenzija būtent tokia ir yra. Ji gali sėlinti ilgus metus, nesukeldama jokių simptomų, kol galiausiai praneša apie save sveikatai ar net gyvybei pavojingomis komplikacijoms. Tad kokių trijų žalingų įpročių rekomenduojama atsisakyti, jei kraujo spaudimas padidėjęs?
Rūkymo, alkoholio ir nesaikingo druskos vartojimo atsisakyti verta jau dabar. Šie trys žalingi įpročiai sveikatai, o ypač širdies ir kraujagyslių sistemai, kenkia nepriklausomai nuo to, ar sergama kokiomis nors ligomis ar ne. Pakalbėkime apie šiuos žalingus įpročius plačiau.
"Rūkymo, alkoholio ir nesaikingo druskos vartojimo atsisakyti verta jau dabar. Šie trys žalingi įpročiai sveikatai, o ypač širdies ir kraujagyslių sistemai, kenkia nepriklausomai nuo to, ar sergama kokiomis nors ligomis ar ne."Vietoje cigaretės verčiau suvalgyti bananą
Geriausia net nepradėti rūkyti, o jei rūkoma – labai rekomenduojama kuo greičiau atsisakyti šio žalingo įpročio, nes:
- Nikotinas prisideda prie kraujo spaudimo ir pulso padidėjimo;
- Rūkymas kenkia kraujagyslėms ir vidiniams jų sluoksniams, todėl greičiau formuojasi aterosklerozė;
- Rūkymas daro įtaką kraujo krešėjimui, o padidėjęs kraujo krešumas dar labiau padidina miokardo infarkto riziką;
- Tabako dūmai ir juose esančios nuodingos medžiagos sukelia deguonies trūkumą visame organizme, o tai paskatina širdį dar greičiau dirbti;
- Dėl rūkymo blogėjanti plaučių būklė daro neigiamą įtaką ne tik kvėpavimo, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemai;
- Rūkymas stipriai padidina insulto ir kitų sveikatai pavojingų bei mirtinų komplikacijų riziką;
- Ir tai dar ne viskas… rūkymas kenkia visam organizmui, burnos, dantų ir gerklės būklei, šeimos gerovei ir yra ekonomiškai nenaudingas.
Mesti rūkyti galima po truputį, tik svarbiausia turėti stiprią valią ir atsakingai siekti savo tikslo. Dažnam rūkančiajam specialios programos nepadės – viskas priklauso nuo jo paties noro ir pasiryžimo. Jei asmuo iš tikrųjų norės mesti rūkyti, jis taip ir padarys. O vietoje cigaretės žymiai naudingiau suvalgyti bananą – jame gausu širdies ir kraujagyslių sistemai svarbaus kalio, kurio per parą reikėtų gauti ne mažiau kaip 3500 mg.
Jei alkoholio atsisakyti nepavyksta, verta bent jau sumažinti suvartojamą jo kiekį
Nesaikingas alkoholio vartojimas – viena didžiausių sveikatai kenkiančių problemų visuomenėje. Geriausia alkoholio net nepradėti vartoti arba jo visiškai atsisakyti. Jei to padaryti neįmanoma, vertėtų pasistengti bent sumažinti jo kiekį. Per parą geriau nesuvartoti daugiau nei 20 gramų gryno alkoholio, kuris atitinka maždaug dvi stiklines alaus arba vieną taurę vyno. Pastebima, kad kraujo spaudimas labai priklauso nuo per parą suvartojamo alkoholio kiekio – kuo daugiau alkoholio išgeriama, tuo kraujo spaudimo skaitinė reikšmė didesnė ir tuo arterinės hipertenzijos vystymosi bei jos komplikacijų pasireiškimo rizika – stipresnė. Atsisakyti alkoholio gali būti labai sunku, bet pasistengti tai padaryti – itin verta. Nebevartojant sveikatai žalingo skysčio pagerėja savijauta, grįžta gyvenimo džiaugsmas, sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika bei pagerėja finansinė padėtis.
Vietoje druskos verta atrasti naujų skonių
Nesaikingas druskos vartojimas taip pat gali būti priskiriamas prie žalingų įpročių. Ypač pavojingas papildomas jau druska pagardinto maisto sūdymas – asmuo tokiu būdu per parą suvartoja labai didelius natrio chlorido kiekius, kurie ypatingai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Druskos kiekį tikrai įmanoma sėkmingai sumažinti tai darant palaipsniui – skonio receptoriai pripranta prie vis mažiau sūdyto maisto ir galiausiai gausiai druska papildytas maistas tampa nebeskanus. Per parą rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus druskos (tai atitinka maždaug vieną arbatinį šaukštelį valgomosios druskos). Vis dėlto statistinis europietis jos suvartoja maždaug dvigubai daugiau, o tai stipriai padidina minėtųjų ligų riziką. Pavyzdžiui, jei druskos kiekį per parą sumažintume nuo maždaug 10 gramų iki rekomenduojamų 5 gramų, tuomet miokardo infarkto ar galvos smegenų insulto rizika sumažėtų maždaug penktadaliu. Druską galima pakeisti kitais prieskoniais – pipirais, žolelėmis, įdomiais jų mišiniais – verta eksperimentuoti naujais skoniais, taip išsaugojant gerą širdies būklę.
Atsisakyti žalingų įpročių verta bet kuriame amžiuje – taip galima vis dar prailginti gyvenimo trukmę ir ilgiau išlikti sveikiems.
|
„Maitinkis sveikai, judėk, venk nervinės įtampos ir žalingų įpročių“ – šie, rodos, tikrai visiems girdėti patarimai naudingi ir sveikam, ir sergančiam. Ne išimtis ir arterinė hipertenzija, kuri pastaruoju metu įvardijama kaip tiksinti bomba, galinti suluošinti ne tik gyvenimo mačiusius, bet ir visai jaunus, apie šią ligą net nenutuokiančius asmenis. Plačiau: Gyvenimo būdo svarba sergant arterine hipertenzija ne ką mažesnė nei vaistinių preparatų |
Lithuanian