Cukrumi pagardintas beveik kiekvienas maistas, pradedant nuo saldainių ir limonado, baigiant kečupu, majonezu, pusfabrikačiais, greitais pusryčiais, duona. O kas nemaloniausia, jame dažnai cukraus koncentracija keletą kartų viršija įprastą kasdienį žmogaus poreikį!
Cukraus žala žmogaus organizmui
„Ir kas čia blogo?” –nustebs daugelis. Taip, viskas iš tiesų būtų „skanu“, tačiau medicina trimituoja apie akivaizdžią cukraus žalą:
– vystosi visų tipų cukrinis diabetas;
– smarkiai auga gyventojų svoris ir nutukimas;
– kyla nekontroliuojama priklausomybė;
– organizmas vargsta, o tai reiškia, kad jis daug greičiau sensta;
– organizme sumažėja kalcio absorbcija;
– neigiamai veikiama širdies ir kraujagyslių sistema;
– išsibalansuoja virškinimo sistema;
– pastebimi ryškūs nuotaikų svyravimai.
Kokia yra rafinuoto cukraus viliojimo magija? Kodėl norisi saldumynų? Dėl cukraus keliamos priklausomybės įrodymo knygos „Įveikiame maisto pagundas” autorius Neal Barnard, M.D ir jo kolegos atliko globalinį tyrimą. Ir jis teigia:
„Visų pirma cukrus smegenyse išmeta natūralių opiatų taip pat, kaip ir šokoladas. Smegenų ląstelių paviršiuje yra mažos molekulinės struktūros, vadinamos opiatų receptoriais. Kai aktyviai sportuojate sporto salėje, natūralūs endorfinai, pasiekę receptorius, veikia kaip analgetikas ir sukuria žinomą „bėgikų euforijos” efektą. Pagal savo cheminę struktūrą endorfinai yra morfino ir heroino giminaičiai, nors veikia lengviau. Jie aktyvuoja smegenų malonumo centro dopamino sistemą. Yra visa šeima endorfinų ir panašių cheminių medžiagų. Nesvarbu, kas sukėlė jų kibirkštį smegenyse – fiziniai pratimai ar cukraus skonis, rezultatas yra vienas – ir tai yra malonus pasitenkinimo jausmas. Nesvarbu, kokios fizinės ar psichologinės problemos jus kankino, jos laikinai atsitraukė.”
Ir iš to galima padaryti išvadą, kad cukrus yra tikrasis narkotikas. Jūs priprantate prie jo kaip ir prie kitų narkotinių medžiagų.
Kas gali pakeisti cukrų, nežalojant sveikatos?
Nepajėgiant atsisakyti „saldaus gyvenimo“, bet siekiant išsaugoti sveikatą, galimi sveiki rafinuotą cukrų pakeičiantys produktai:
– natūralus medus;
– džiovinti vaisiai;
– stevijos sirupas;
– datulių sirupas;
– vaisiai;
– kerobas (saldžiavaisis pupmedis).
Optimistiškas 36 metų Dianos pasakojimas
Paskutiniu metu pusę mano pirkinių krepšelio turinio sudarė saldainiai, saldūs sūreliai, jogurtai, džiūvėsėliai, meduoliai. Namie vakarais nuolat varsčiau virtuvės spintelių dureles, ieškodama kažko saldaus. Darbe saldumynų noras taip pat buvo begalinis. Toks maitinimosi būdas parodė „nagelius“. Priaugau svorio, jutau nuolatinį nuovargį, o atlikusi kraujo tyrimus, išsigandau. Cukraus kiekis kraujyje viršijo leistiną ribą. Gydytojas rekomendavo atsisakyti cukraus. Lengva patarti… Mano organizmas, pripratęs prie saldumynų, jokiais būdais nenorėjo su jais išsiskirti. Tiesą sakant, buvo tikrai nelengva. Nepasakosiu visų savo pakilimų ir nuopolių bei graudžių vidinių monologų, bet šiandien aš beveik atsisakiau saldumynų (aš turiu galvoje rafinuoto cukraus). Supratau, kad tiesiog reikia kantrybės bei geros motyvacijos, ir viskas bus gerai. Verta paminėti, kad paaukojusi „riestainius“, gavau daug daugiau:
– pati stebėjausi geros nuotaikos antplūdžiu, noru džiaugtis, mėgautis paprasčiausiais dalykais, nesvarbu kuo užsiimu.
– pajutau orumo jausmą (tik, žinoma, prieš kitus nesididžiavau ir nepamokslavau), kai daugelis įmonėje šlemščia bandeles, o aš lepinuosi vaisių salotomis.
– pagerėjo fizinė būklė – sulieknėjau, pagražėjau.
– svarbiausia – cukraus kiekis kraujyje tapo normalus.
Be to, įgijau patirties, kaip atsikratyti priklausomybės nuo cukraus čia ir dabar. Patarsiu ir jums: užsiimkite fizine veikla. Tai gali pasirodyti juokinga, bet aš kiekvieną kartą, kai namuose „mirk- plyšk“ užsinorėdavau ko nors saldaus, griebdavau svarelius, atlikdavau pratimus rankų raumenims ar guldavausi ant žemės atlikti pilvo preso pratimus.
Patikėkit, alkio jausmas praeidavo. Ir, žinodama, kad reikės pavargti, noras saldumynams nuslopdavo. Jei jau apimdavo silpnumo akimirka – medaus šaukštelis išgelbėdavo. Darbe saldumynų norą raminau vandeniu, vaisių kokteiliais, natūraliomis sultimis, džiovintais vaisiais. Patikėkite, šiuo metu man tai skaniau nei riebūs pyragėliai.
Artimiausiu metu planuoju užsirašyti į jogą. Girdėjau, kad reguliari praktika keičia sąmonę ir pats organizmas atsirenka natūralius produktus.
Žodžiu, esu savimi patenkinta, ko linkiu ir jums. Tiesiog pabandykite! Atsisakydami rafinuoto cukraus bent 30 dienų, jūs nieko neprarasite. Jei pyragai ir spurgos nepaliks minčių, jūs visada grįšite prie jų. Įgysite patyrimo, kuris ateityje tikrai duos vaisių.
Išbandykite! Keiskitės! Išmėginkite naują sveikatą ir sąmonę – gyvenimą be cukraus!
Lithuanian