Funkcinė dispepsija nustatoma maždaug 75 procentams pacientų, kurie į gydytojus kreipiasi dėl dispepsijos simptomų. Maždaug vienam iš keturių pacientų randama organinių patologijų. Dažniausiai tai H. pylori infekcija, skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opaligė, gastroezofaginio refliukso liga. Rečiau – navikinės ir sisteminės ligos, parazitinės ir uždegiminės virškinimo trakto ligos, kasos ir kepenų sutrikimai ir kt. Tuomet stengiamasi tinkamai gydyti pagrindinę ligą ir taip sumažinti negalavimus, susijusius su virškinimo funkcija. Tačiau net trims iš keturių pacientų nerandama jokių patologijų – tai, žinoma, gerai, vis dėlto pats funkcinės dispepsijos gydymas yra gana komplikuotas, nes jis ne visuomet pakankamai veiksmingas.
Dispepsijos diagnozavimas ir simptomai
Jei pacientas vyresnis (45-50 metų ir daugiau) ir manoma, kad jam būdinga konkreti organinė patologija, atliekami išsamūs tyrimai – nuo kraujo, šlapimo ir išmatų mėginių ištyrimo iki endoskopijos, echoskopijos, histologinių mėginių paėmimo ir kt. Vis dėlto net ir atlikus išsamius tyrimus ne visuomet randama struktūrinė dispepsijos patologija – tuomet diagnozuojama funkcinė dispepsija, kuriai nebūdingi jokie organiniai pakitimai. Funkcinei dispepsijai būdingas itin ankstyvas sotumo jausmas, jaučiamas dar nebaigus valgyti; viršutinės vidurinės pilvo dalies (epigastriumo) skausmas ir deginimas; diskomforto, pilnumo, nevirškinimo jausmas viršutinėje pilvo dalyje. Tokie simptomai turėtų varginti bent vieną kartą per savaitę ar net dažniau – tuomet manoma, kad pacientą tikrai kamuoja būtent dispepsija ir stengiamasi vaistiniais preparatais palengvinti nemalonius simptomus bei suteikti rekomendacijų, padedančių tinkamai koreguoti gyvenimo būdą, nes tai funkcinės dispepsijos atveju taip pat labai svarbu.
Funkcinės dispepsijos tipai
Funkcinė dispepsija gali būti išskiriama į du tipus pagal tai, kokie yra vyraujantys ir labiausiai varginantys simptomai. Pavyzdžiui, jei pacientą labiau kamuoja epigastriumo skausmas, kuris gali kamuoti ir po valgio, ir nevalgius, tuomet nemalonių simptomų kompleksas įvardijamas kaip epigastriumo skausmo sindromas. Jei būdingi simptomai labiau susiję su itin ankstyvu sotumo ir pilnumo jausmu, nors dar nebuvo baigta įprastinė maisto porcija, tuomet manoma, kad tai gali būti postprandinio diskomforto sindromas. Pacientui gali pasireikšti ir kitų nemalonių simptomų, tačiau jie nėra specifiniai dispepsijos požymiai. Pilvo pūtimas, viduriavimas, šleikštulys, rėmuo ir kiti panašūs simptomai gali pasireikšti ir dispepsijos, ir kitų virškinimo sutrikimų metu.
Pavojaus signalai, reikalaujantys daugiau atidumo
Daugiau dėmesio dispepsijos diagnostikai ir gydymui turėtų būti skiriama tuomet, kai pastebima tam tikrų pavojaus signalų, nepriklausomai nuo to, koks paciento amžius. Vis dėlto vienas rimtesnių signalų yra faktas, kad pirmieji dispepsijos simptomai pirmą kartą pasireiškė vyresniam nei 45-50 metų pacientui. Daugiau atidumo reikėtų tuomet, kai pacientui stebima neaiškios kilmės anemija, krenta kūno masė, kraujuojama iš virškinimo trakto, kamuoja rijimo sutrikimas ir būdingas skausmingas rijimas, yra onkologinių ligų atvejų šeimoje, čiuopiami dariniai, būdingas pakitęs/ sutrikęs tuštinimasis ir panašiai. Daugiau dėmesio dispepsijos diagnostikai ir gydymui turėtų būti skiriama tuomet, kai pastebima tam tikrų pavojaus signalų, nepriklausomai nuo to, koks paciento amžius.
Nemedikamentinio ir medikamentinio gydymo derinimas
Funkcinės dispepsijos simptomai iš tiesų nemalonūs, tad pirmiausiai reikėtų stengtis valgyti sveikesni ir lengvesnį maistą – vengti aštrių, virškinimo traktą papildomai dirginančių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Labai svarbu laikytis tinkamo mitybos režimo. Funkcinės dispepsijos simptomus gali sustiprinti patiriama emocinė įtampa, tad rekomenduojama vengti streso. Naujausi tyrimai rodo, kad psichoterapija irgi gali būti veiksmingas funkcinės dispepsijos gydymo metodas, ypač jei stebimas emocinis šio sindromo atspalvis – žmogus nemalonius simptomus arba jų paūmėjimą jaučia tuomet, kai yra susikrimtęs. Itin dažnu atveju skiriama protonų siurblio inhibitorių, pavyzdžiui, omeprazolo, pantoprazolo ir kitų, nes tyrimais įrodyta, kad šios vaistinės medžiagos veiksmingai sušvelnina nemalonius simptomus. Vis dėlto jie turi būti vartojami gana ilgai (apie 8 savaites) arba pagal poreikį – viskas priklauso nuo individualaus atvejo ir gydytojo sprendimų. Kartais skiriama prokinetikų, gerųjų bakterijų, pilvo pūtimą mažinančių preparatų, psichotropinių vaistų. Dažnu atveju naudingi ir virškinimo fermentai, ypač jei stebimas jų nepakankamumas. Mezym skrandyje neirios tabletės vartojamos tuomet, kai vyrauja kasos egzokrininės funkcijos nepakankamumas (kaip fermentų pakeičiamoji terapija). Mezym dozė priklauso nuo kasos egzokrininės funkcijos nepakankamumo intensyvumo. Optimali dozė nustatoma individualiai. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
|
Gydytojui paklausus, kokie sveikatos sutrikimai kankina pacientą, vienas dažniausiai pasitaikančių atsakymų yra, kad vis tenka susidurti su nemaloniais virškinimo sutrikimais. Šiandieninis gyvenimo būdas ypatingai skatina dispepsijos pasireiškimą. Paprastai tariant, dispepsija yra pilvo skausmas ar jo srityje jaučiamas diskomfortas, kylantis dėl nesklandaus virškinimo. Teigiama, kad virškinimo sutrikimai gali pasireikšti kas antram planetos gyventojui, o gal netgi ir dažniau. Norint išvengti nemalonių virškinimo problemų, verta žinoti 5 priežastis, dėl kurių dažniausiai sutrinka virškinimas. Taip bus lengviau išvengti dispepsijos pasireiškimo, nes svarbiausia – profilaktika. Plačiau: 5 priežastys, dėl kurių dažniausiai sutrinka virškinimas |
Lithuanian