Nors vaikų skausmas yra viena dažniausių problemų, dėl kurių tėvai su mažaisiais gyventojais kreipiasi į gydytojus, patirtis rodo, kad vaikų skausmas dažnai negydomas taip, kaip reikia. Pakalbėkime apie vaikų skausmą – sudėtingą problemą, kurios nereikėtų ignoruoti.
Kaip skausmą išgyvena vaikai? Kokią įtaką vaikystėje patirtas skausmas gali turėti ateityje?
Skausmą vaikystėje reikėtų vertinti kaip kompleksinę problemą. Kad vaikų skausmas būtų gydomas tinkamai, reikia įvertinti keletą dalykų, t.y., svarbu suprasti vaiko fiziologiją, įvertinti jo raidos etapus, psichologiją, atkreipti dėmesį į asmeninį elgesį, individualias savybes.
Pediatrijoje labai svarbi ne tik verbalinė, bet ir neverbalinė, paprastai tariant, kūno kalba – jei vaikas dar nemoka kalbėti, tai kūno kalba yra bene vienintelis būdas su juo „bendrauti“ ir atpažinti galimą skausmo kilmę, intensyvumą, pobūdį, vietą, jį iššaukiančius faktorius ir panašiai.
Apskaičiuota, kad skausmas yra vienas dažniausių vaikų nusiskundimų. Vis dėlto pastebima, kad vaikų skausmui dažnai skiriamas nepakankamas dėmesys ir skausmas nėra tinkamai gydomas (pirmiausiai dėl to, kad vaikų skausmą vertinti sudėtingiau dėl bendravimo barjero). Atlikti tyrimai rodo, kad patirtas ir tinkamai negydytas skausmas gali sukelti problemų vėlesniuose gyvenimo etapuose – vaikas gali kitaip suvokti skausmą, bijoti visai neintensyvaus skausmo arba bijoti netgi tokių situacijų, kurios sukelia potencialią bet kokio skausmo riziką. Skausmas ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu siejamas su pakitusiu ar net sutrikusiu elgesiu vaikui paaugus. Todėl labai svarbu vaikų skausmą vertinti teisingai – kad vaikas patirtų kuo mažiau diskomforto dėl esamuoju laiku kamuojančio skausmo ir būtų sumažinama ilgalaikės skausmo sukeliamos įvairialypės žalos tikimybė.
Kad vaikų skausmas būtų veiksmingai gydomas, būtina tinkamai įvertinti vaiko patiriamus nemalonius pojūčius. Vieni svarbiausių klausimų, kuriuos reikia išsiaiškinti, yra:
- Kokio stiprumo yra patiriamas skausmas;
- Kaip ilgai trunka šis skausmas;
- Kokie veiksniai galimai paskatina skausmą;
- Kaip kinta skausmo intensyvumas paros laikotarpiu ir kt.
Tarkime, ūminis skausmas trunka ribotą laiką – iki pusantro mėnesio arba šešių savaičių. Poūmis skausmas trunka iki 3 mėnesių, o štai lėtinis skausmas kamuoja ilgiau nei 3 mėnesius. Pats skausmo intensyvumas gali būti trijų „lygių“ – išskiriamas lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkus skausmas. Itin svarbu įvertinti ir stebėti tai, kaip skausmas veikia vaiko kasdienybę ir miegą. Šie ir kiti požymiai padeda diferencijuoti skausmą, nustatyti jo kilmę ir parinkti patį tinkamiausią gydymą.
Vaikų skausmas vertinamas dviem pagrindiniai keliais:
- Žodiniu skausmo įvertinimu, kai skausmą verbaliniu būdu apibūdina pats vaikas – mažas žmogus jau gali pats pasakyti, kur jam skauda, kaip skauda ir kaip tas skausmas trukdo kasdienei jo veiklai. Tokiu atveju vertėtų stengtis sužinoti kuo daugiau informacijos ir užduoti kuo daugiau klausimų ramia, suprantama, vaiką padrąsinančia kalba;
- Kūdikio arba mažo vaiko elgesio (neverbalinės arba kūno kalbos) stebėjimu. Kuo mažesnis vaikas, tuo skausmo intensyvumą ir lokalizaciją nustatyti gali būti sudėtingiau. Labai svarbu įvertinti, kaip vaikas jaučiasi, kokia jo veido išraiška, kokie pagalbos būdai jam padeda, koks yra kūno atsakas, kaip vaikas verkia, kaip jis elgiasi, kokie dalykai galimai paskatina skausmo atsiradimą ar sustiprėjimą. Kad vaikų skausmas būtų veiksmingai gydomas, būtina tinkamai įvertinti vaiko patiriamus nemalonius pojūčius.
Labai svarbų vaidmenį vaikų skausmo vertinime užima skausmo skalės. Jų yra keletas rūšių. Gana populiari yra veidukų schema. Žinoma, kuo vaikas vyresnis, tuo veidukų schema jam suprantamesnė, tačiau prieš duodant vaikui pasirinkti labiausiai jo savijautai tinkamą veiduką, būtina išsamiai ir suprantamai paaiškinti, ką reiškia kiekvienas schemoje matomas veidukas. Vyresni vaikai jau sugeba skausmo intensyvumui priskirti tam tikrą balą, tačiau net ir tokiu atveju paprasčiausio skaičiaus gali neužtekti – svarbu užduoti kuo daugiau klausimų ir bendrauti su vaiku geriausiai jam suprantama bei labiausiai priimtina bendravimo forma.
Kokios vaistinės medžiagos dažniausios pasitelkiamos gydant vaikų skausmą?
Vienos populiariausių vaistinių medžiagų vaikų skausmo gydyme yra paracetamolis ir ibuprofenas (pavyzdžiui, Ibustar geriamoji suspensija). Šios vaistinės medžiagos tinkamos lengvam ir vidutiniam skausmui malšinti. Ibuprofenas yra nesteroidinis vaistas nuo uždegimo (NVNU), kurio tyrimais su standartiniais gyvūnų uždegimo proceso modeliais įrodytas veiksmingas prostaglandinų sintezės slopinimas. Ibuprofenas žmonėms malšina uždegimo sukeltą skausmą, patinimą ir karščiavimą. Be to, ibuprofenas grįžtamai slopina ADF (adenozindifosfato) ir kolageno sukeltą trombocitų agregaciją. Ibustar vartojamas trumpalaikiam simptominiam gydymui:
- karščiavimo mažinimui;
- silpno ar vidutinio stiprumo skausmo malšinimui.
Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
|
Kartais dėl vaikų karščiavimo išsigąstame visai be reikalo, nes už klaidingus rodmenis gali būti atsakingas tik neteisingas matavimas. Ką reikėtų žinoti apie vaikų temperatūros matavimą? Pateikiame Jums keletą patarimų, kurie padės tinkamai pasiruošti ir tiksliau išmatuoti vaikelio kūno temperatūrą. Plačiau: Kaip teisingai matuoti vaikų kūno temperatūrą? |
Lithuanian