Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – trečioji pagal dažnumą mirties priežastis pasaulyje. Vis dėlto šios ligos paplitimas skirtingose šalyse skiriasi. Teigiama, kad santykinai daugiausiai dėl tabako dūmų išsivysčiusių ligų diagnozių išgirsta būtent europiečiai – nors Europoje gyvena mažiau nei penktadalis viso pasaulio gyventojų, ji „susigriebia“ mažiausiai trečdalį dėl rūkymo atsiradusių ligų diagnozių. Tai nėra tik sveikatos problema – tai didelė ekonominė ir socialinė bėda.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – vienas tokių susirgimų, kuriam bene didžiausią įtaką daro būtent tabako rūkymas. Teigiama, kad net apie 90 procentų diagnozę išgirdusių asmenų aktyviai (o kartais ir pasyviai) rūko arba rūkė gana ilgą laiką – dažniausiai ilgiau nei 15 metų. Tad pakalbėkime apie šią ligą plačiau – kas tai yra, kaip ja gydyti ir kaip ją suvaldyti?
Kas yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)?
Iš šios ligos pavadinimo jau galima iššifruoti nemažai svarbios informacijos. „Lėtinė“ reiškia, kad liga nepagydoma ir progresuojanti (vis dėl to jos galima išvengti, o susirgus – būtina gydyti, nes tik tokiu būdu įmanoma sulėtinti jos progresavimą ir sumažinti komplikacijų išsivystymo riziką).
„Obstrukcinė“ reiškia, kad ligai būdinga nuolatinė kvėpavimo takų obstrukcija – tai reiškia, kad oras negali laisvai cirkuliuoti, formuojasi „oro spąstai“, pacientą kamuoja dusulys, o visam organizmui nuolat trūksta deguonies.
„Plaučių“ reiškia, kad ji labiausiai pažeidžia būtent plaučius, vis dėlto pažeidžiami ne tik plaučiai, bet ir kvėpavimo takai. Progresuojanti liga daug žalos padaro ir kitiems organams bei organų sistemoms, pavyzdžiui, raumenims, kaulams, širdžiai ir kraujagyslėms.
Šiai ligai būdingas nuolatinis uždegiminis procesas, ypatingai suaktyvėjantis tada, kai į kvėpavimo takus patenka tabako dūmų, chemikalų, profesinių dulkių ar kitų teršalų. Tad tai yra nuolat progresuojanti lėtinė liga, kuriai būdinga obstrukcija, uždegiminiai procesai, oksidacinis stresas, negrįžtami kvėpavimo sistemos audinių pažeidimai ir besikartojančios infekcijos. Pacientą kamuoja kosulys, dusulys, skrepliavimas, nuovargis, bendras silpnumas, fizinio krūvio tolerancijos sumažėjimas. Pažengus ligai pažeidžiamas visas organizmas.
Kuo remiasi medikamentinis LOPL gydymas?
LOPL gydymu siekiama kelių pagrindinių tikslų:
- Paciento gyvenimo kokybės pagerinimo;
- Paciento patiriamų simptomų palengvinimo ir jų pasireiškimo suretinimo;
- Ligos paūmėjimų ir hospitalizacijų išvengimo;
- Ligos progresavimo sustabdymo.
Ši liga nėra išgydoma, tačiau tai nereiškia, kad jos nereikia gydyti. Priešingai, kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė „sugriebti“ ligą pradinėse jos vystymosi stadijose ir sėkmingiau sulėtinti jos progresavimą.
Pagrindinis medikamentinio gydymo principas – bronchus plečiančių vaistų parinkimas ir teisingas jų vartojimas. Dabar sukurta įvairių inhaliatorių – įtaisų, kurie padeda vaistinę medžiagą pristatyti tiesiai į kvėpavimo sistemą. Paprastas ir lengvas inhaliatoriaus naudojimas – vienas pagrindinių vaistų gamintojų tikslų.
Viena populiariausių LOPL simptomų palengvinimui sukurtų medžiagų yra konkurencinis, selektyvaus poveikio muskarininių receptorių antagonistas (dar vadinamas anticholinerginiu vaistiniu preparatu), kuris prisijungęs prie M3 receptorių būna ilgiau, negu prie M2 receptorių. M3 receptoriai perduoda impulsus kvėpavimo takų lygiųjų raumenų susitraukimui. Įkvėpta bronchus plečianti vaistinė medžiaga sukelia lokalų poveikį plaučiuose, kadangi veikia kaip kvėpavimo takų lygiųjų raumenų M3 receptorių antagonistas, todėl išplečia bronchus ir paciento simptomai palengvėja. Ši liga nėra išgydoma, tačiau tai nereiškia, kad jos nereikia gydyti. Priešingai, kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė „sugriebti“ ligą pradinėse jos vystymosi stadijose ir sėkmingiau sulėtinti jos progresavimą.
Kokios kitos rekomendacijos LOPL sergantiems pacientams?
LOPL sergantys pacientai daug „imlesni“ įvairioms kvėpavimo sistemos infekcijoms, todėl jiems papildomai rekomenduojama skiepytis gripo ir pneumokokinės infekcijos vakcinomis. Šia lėtine liga sergantiems pacientams itin veiksminga reabilitacija, susidedanti iš kvėpavimo pratimų, fizinių pratimų ir fizioterapijos. Nepakanka vien medikamentinio gydymo – pacientai skatinami mesti rūkyti, sveikai maitintis, aktyviai judėti, dažniau išeiti į viešumą ir užsiimti savo mėgstama veikla, nes užsidarymas namuose ir socialinių kontaktų vengimas gali sukelti sunkią depresiją.
Aktyvūs ir reguliarūs fiziniai pratimai padeda didinti fizinio krūvio tolerancijos lygį ir taip pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Jei fizinių pratimų reguliarumas nutraukiamas, tuomet labai tikėtina, kad tolerancija judėjimui ir vėl mažės, tad LOPL sergantys pacientai skatinami kuo daugiau judėti – visuomet, vos tik atsiranda tam proga. Paciento ir gydytojo bendradarbiavimas yra kertinis akmuo šios ligos gydyme – be jo vargu ar pavyks pasiekti gerų rezultatų.
|
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai progresuojantis kvėpavimo takų ir plaučių susirgimas, nuo kurio savaime, deja, nepasveikstama. Nors liga metų metus ar net dešimtmečius gali būti nepastebima, vieną dieną paciento būklė gali pradėti sparčiai blogėti. Jei anksčiau jis neuždusdamas užkopdavo laiptais į penktą aukštą, tai dėl šios ligos po kelių metų jis gali nebeužkopti net į pirmą aukštą. Blogiausia tai, kad negydoma LOPL progresuoja ir vieną dieną gali sukelti neįgalumą. Kas vyksta kvėpavimo takuose sergant LOPL ir kuo ši liga skiriasi nuo astmos? Kokie jos simptomai ir kodėl taip svarbu ją gydyti bei kontroliuoti? Plačiau: Kuo lėtinė obstrukcinė plaučių liga skiriasi nuo astmos? |
Lithuanian