Kaip sportuoti „nesportuojant“?

Rugpjūčio 28, 2018
+7
+7 -0

Dažniausias norinčių sportuoti, bet nesportuojančių žmonių pasiteisinimas yra laiko neturėjimas. Iš tikrųjų, toks pasiteisinimas kaip „neturiu laiko“ turėtų būti pakeičiamas į šiek tiek kitokį dažnai nuskambantį žodžių junginį – „nesuplanuoju laiko“. Suprantama, kad šiuolaikinio žmogaus tempas tiesiog beprotiškas – diena prasideda labai anksti ir baigiasi labai vėlai. Žmogus jaučiasi kaip pelė, bėganti ratu ir yra įsisukęs į savo nesibaigiančią rutiną.

Dažnas žino, kad sportas – tai sveikata. Tačiau vis tiek net ir trumpiausius atstumus pasiekia automobiliu ir net neatsimena, kada paskutinį kartą yra lipęs laiptais. Yra įrodyta, kad sportuojančių žmonių intelektiniai ir mokslo pasiekimai yra daug aukštesni, nei nesportuojančių. Mat sveiko ir teisingai praktikuojamo sporto metu suaktyvėja visos organų sistemos, išsiskiria daugybė biologiškai aktyvių medžiagų, tarp jų ir laimės hormonai, žmogus sustiprėja ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Jeigu nesinori prakaituoti sporto klube, bėgioti rytais ar eiti į įvairias treniruotes vakarais, tikrai verta bent menkiausiomis progomis pasinaudoti galimybe pajudėti – taip išsijudins ne tik sustingęs kūnas, bet pagerės ir bendras organizmo tonusas bei nuotaika.

„Yra įrodyta, kad sportuojančių žmonių intelektiniai ir mokslo pasiekimai yra daug aukštesni, nei nesportuojančių."

Pamirškite automobilį trumpiems atstumams. Negi tikrai parduotuvę, esančią už 500 metrų, reikia pasiekti automobiliu? Ar pietų metu būtina į šalia esantį prekybos centrą ar kavinę patekti ne pėsčiomis? Verta paeksperimentuoti  ir paskaičiuoti – kiek laiko užima netolimą tikslą pasiekti automobiliu ir kiek – savomis kojomis. Miesto spūstys, ypatingai pietų ar vakaro metu, tikrai apsunkina kelionę automobiliu, o eidami pėsčiomis ne tik pajudėsite, bet ir įkvėpsite gryno oro. Beje, dabar labai populiaru darbą pasiekti dviračiu ar paspirtuku – ne tik pajudėsite, bet ir tausosite gamtą.

Nespauskite lifto mygtuko, geriau lipkite laiptais. Pasitaiko atvejų, kai darbuotojai nežino, kaip jų biurų pastate rasti laiptinę. Pirmiausiai tokią informaciją būtina žinoti dėl evakuacinių sumetimų. Galima pamėginti išsikelti sau tikslą – visą savaitę lipti tik laiptais, nesvarbu, kad darbo vieta dvyliktame aukšte. Lipant laiptais svarbiausia neskubėti ir taisyklingai kvėpuoti. Ilgainiui sava darbo vieta bus pasiekiama nepritrūkus oro, nesuprakaitavus ir su labai gera nuotaika. Verta paraginti ir savo kolegas.

Darykite pertraukas darbo metu ir pasivaikščiokite. Kiekvienas darbuotojas turi teisę į pertraukas pagal jo susitarimus su darbdaviu. Jeigu dirbamas sėdimas darbas, tikrai neverta pertraukų laiką švaistyti bukai žiūrint į išmaniojo telefono ekraną – kenčia ne tik silpstantys raumenys, bet ir akys. Geriau energingai pasivaikščioti – nueiti atsigerti vandens ar taip mėgstamos kavos (kurios geriau nepadauginti), pasikalbėti su kolegomis. Jei kolega sėdi netoliese ir tai neprieštarauja nei jo, nei darbo taisyklėms – geriau nueiti ir pasikalbėti gyvai, nei rašyti dar vieną elektroninį laišką.

Išmėginkite pasivaikščiojimą, pasivažinėjimą dviračiais ar sniego pramogas vakarais – tai puikus laiko praleidimas. Nėra blogo oro pasivaikščiojimams, yra tik bloga apranga. Galima net kelis kartus išvesti šunį, pasikviesti draugus ar šeimos narius tiesiog pasivaikščioti ir pasikalbėti. Nereikėtų galvoti, kad pasivaikščiojimai tinka tik sėdimą darbą dirbantiems asmenims. Jei dirbamas statiškas stovimas darbas, tai pasivaikščiojimas ar pasivažinėjimas dviračiu taip pat labai naudingi, nes aktyviai dirba kojų raumenys. Jei darbo metu daug judama, tokiems žmonėms rekomenduojamos kitokios poilsio rūšys, pavyzdžiui, mėgstama knyga ar loginis žaidimas.

Naudokitės kiekviena proga pajudėti. Viskas priklauso nuo paties žmogaus. Jei jis tikrai nenori judėti, ras įvairiausių priežasčių to nedaryti. Jei vaikai kviečia pašokinėti ant batuto, kodėl gi ne? Neplauti indai palauks. Jei kolegos ragina savaitgalį plaukti baidarėmis – verta sutikti. Lietuva labai graži, o irklavimas – puikus laiko praleidimas. Žmogus užprogramuotas judėti, kuo daugiau naudojamasi savo paties kūnu, tuo jis laimingesnis ir tvirtesnis.

 

Erika Burinskaitė - bikini kategorijos finalininkė, sporto trenerė ir sveikos gyvensenos propaguotoja dalinasi dažniausiai jai užduodamų klausimų dešimtuku. Taigi, 10 opių ir aktualių klausimų bei atsakymų kiekvienai moteriai

Plačiau:

10 AKTUALIAUSIŲ klausimų trenerei.
+7
+7 -0
  • Sporto nauda
  • Mankšta

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *