Astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuriai skirta diena minima kasmet. Gegužės mėnesio pradžia visuomet skiriama visuomenės informavimui apie šią sunkią ir klastingą ligą, kurios metu pasireiškia ne tik kvėpavimo sunkumai, bet ir dusulys, kosulys, girdimi įvairūs būdingi garsai krūtinėje, jaučiama mirties baimė. Astma sergantis pacientas patiria daug fizinių ir emocinių sunkumų – ypač jei jo liga sunki ir nėra sėkmingai kontroliuojama. Pakalbėkime apie šią ligą plačiau – kokios jos priežastys, simptomai ir ką daryti, jei manote, kad astma galimai sergate Jūs arba Jūsų vaikas?
Ligos šaknys dažnai aptinkamos dar vaikystėje
Jeigu šia liga susergama dar vaikystėje, pulmonologams ir alergologams tenka nemažai bendradarbiauti, nes tokiems vaikams dažnai nustatomas ir padidėjęs jautrumas patiems įvairiausiems alergenams, pavyzdžiui, plunksnoms, gyvūnų plaukams ir epidermiui, dulkių erkėms, pelėsiams, žiedadulkėms, dažniausiai alergijas sukeliantiems maisto produktams (žuviai, braškėms, žemuogėms, pienui, kiaušiniams), įvairiems vaistams ( kai kuriems antibiotikams, pavyzdžiui, penicilinui, acetilsalicilo rūgščiai (aspirinui), įvairiems vabzdžiams ir kt. Alergiškas vaikas gali jautriau reaguoti net tuomet, kai namuose tiesiog skutamos bulvės ar padėta skintų gėlių puokštė, atidaryti langai į lauką augalų žydėjimo sezonu ir t.t. Pastebėta, kad vaikystėje bronchų astma susirgę mažieji pacientai dažnai serga ir kitomis alerginėmis ligomis, pavyzdžiui, alerginiu rinitu, alerginiu rinokonjunktyvitu (kai pažeidžiama ne tik nosies gleivinė, bet ir akių junginė) bei atopiniu dermatitu, kurio paūmėjimus išprovokuoti gali tie patys ar panašūs alergenai. Vaikų bronchinės astmos išsivystymui šie faktoriai itin svarbūs, o jei astma susergama vėlesniame amžiuje, t.y. suaugus, alerginio faktoriaus reikšmė jau nėra tokia didelė ir ryšys tarp astmos ir kitų alerginių ligų nėra toks ryškus. Jeigu šia liga susergama dar vaikystėje, pulmonologams ir alergologams tenka nemažai bendradarbiauti, nes tokiems vaikams dažnai nustatomas ir padidėjęs jautrumas patiems įvairiausiems alergenams, pavyzdžiui, plunksnoms, gyvūnų plaukams ir epidermiui, dulkių erkėms, pelėsiams, žiedadulkėms, dažniausiai alergijas sukeliantiems maisto produktams (žuviai, braškėms, žemuogėms, pienui, kiaušiniams), įvairiems vaistams ( kai kuriems antibiotikams, pavyzdžiui, penicilinui, acetilsalicilo rūgščiai (aspirinui), įvairiems vabzdžiams ir kt.
Astmos išsivystymą gali nulemti ne vienas faktorius
Manoma, kad astmos išsivystymui nemažai įtakos gali turėti tai, kiek ir kokiomis virusinėmis arba bakterinėmis kvėpavimo takų infekcijomis vaikystėje sirgo pacientas. Pastebimas gana ryškus ryšys – jei vaikystėje infekcijomis sirgta gana dažnai arba diagnozuota bent viena sunkesnė infekcija, tuomet astmos išsivystymo tikimybė vėlesniame laikotarpyje reikšmingai išauga. Taip pat nemažai įtakos turi ir kai kurie žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas. Kenkia ir dažnas bei stiprus stresas, neadekvatus fizinis krūvis, klimato pasikeitimai, didelis oro užterštumas. Pastebėta, kad astma dažniau diagnozuojama gastroezofaginiu refliuksu sergantiems asmenims (juk iš skrandžio atkeliaujanti rūgštis nuolat dirgina viršutinius kvėpavimo takus), įvairių bronchų ir plaučių anomalijų turintiems pacientams ir tiems, kurių šeimoje jau yra sergančių šia klastinga liga, nes paveldimumas taip pat labai svarbus. Taigi ligos išsivystymo faktoriai ir jos paūmėjimą paskatinantys veiksniai gali būti tokie patys – ilgai rūkiusiam ir astma susirgusiam pacientui paūmėjimą gali išprovokuoti tabako dūmai, o ilgai dulkėmis ir užterštoje aplinkoje gyvenusiam pacientui astmos pasunkėjimą gali išprovokuoti pakartotinis kontaktas su profesinėmis dulkėmis.
Astmos simptomai susiję ir su fiziniais, ir su emociniais nepatogumais
Astmos priepuoliai pacientą dažniausiai kamuoja anksti ryte arba kai jos paūmėjimą išprovokuoja tam tikri faktoriai, pavyzdžiui, šaltesnis oro gūsis, didesnis fizinis krūvis, intensyvesnė nervinė įtampa, alergenų ekspozicija ir t.t. Taigi astmos priepuolio simptomai yra gana specifiški, paprastai ją nesunku atpažinti vien iš simptomų apibūdinimo: girdimi švokštimo, cypimo, gurgimo garsai krūtinėje, o pacientas tuo pat metu jaučia nemalonų spaudimą, gniaužimą ir sunkumą krūtinės srityje. Jį kamuoja kosulys ir kvėpavimo sunkumai, vargina dusulys ir skrepliavimas. Tuo pačiu pasireiškia ir nerimas bei mirties baimė, o jei priepuoliai linkę kartotis naktimis ir paryčiais, tuomet sutrinka ir miego režimas, astma sergantis žmogus nuolat jaustis pavargęs. Pradedama daug ko bijoti, ypač jei aplinkoje nemažai astmos priepuolį galinčių išprovokuoti faktorių. Būna ir tokių atvejų, kai žiedadulkėms alergiškas žmogus tiesiog bijo išeiti į lauką.
Ligos geriau neignoruoti
Negydoma arba tinkamai nekontroliuojamos astmos baigtis gali būti mirtina. Todėl jei pastebėjote, kad panašūs (nors ir nesunkūs) simptomai kamuoja Jus arba Jūsų vaiką, būtinai pakalbėkite su savo šeimos gydytoju. Jis nuspręs, ar reikėtų apsilankyti gydytojo pulmonologo ir (arba) alergologo kabinete. Nebijote rūpintis savimi – net ir ši liga gali būti sėkmingai kontroliuojama, o vartojant šiuolaikinius įkvepiamuosius vaistus galima gyventi visiškai pilnavertį gyvenimą.
|
Alerginė sloga dažnai painiojama su infekcinės kilmės sloga. Vis dėlto varginantis čiaudulys, vandeningos ir gausiai tekančios išskyros iš nosies, nosies užburkimas ir pasunkėjęs kvėpavimas, akių paraudimas ir niežėjimas, kosulys, neįprasti garsai krūtinėje gali būti ne virusų ar bakterijų, bet įvairių alergenų sukeltos slogos požymiai. Pasirodo, kad alerginė sloga nėra jau toks retas sveikatos sutrikimas – įvairūs duomenys rodo, kad šia liga gali sirgti net iki 25 procentų viso pasaulio gyventojų. Vadinasi, paplitimas tikrai didelis ir tikimybė šia liga sirgti kiekvienam iš mūsų yra gana reikšminga. Plačiau: Alerginės slogos ir astmos ryšys – neabejotinas |
Lithuanian