Depresija – viena klastingiausių šiandienos ligų. Baiminamasi, kad per pandemijos laikotarpį depresija sergančių asmenų skaičius išaugo, tačiau medicinos pagalbos prieinamumas dar labiau sumažėjo. Ne visi sugeba atpažinti depresiją, o kai kurie su ja arba depresija sergančiu asmeniu gyvena metų metus net neįtardami, kad tai jau lėtinis sutrikimas. Ką jaučia ir ką kalba depresija kalbantys žmonės?
Kas yra depresija?
Depresija – tai psichikos sutrikimų derinys, atsirandantis dėl pačių įvairiausių vidinių ir išorinių aplinkybių. Depresija apibūdinama kaip prislėgta nuotaika, laimingumo ir malonumo jausmo praradimas, nuolatinė neviltis. Tačiau ji neapima vien jausmų ar emocijų – depresija sergančiam žmogui gali tapti sunku judėti ir pakilti rytais iš lovos. Depresija nėra tik prislėgta nuotaika ar trumpą laiką trunkantys nuotaikos svyravimai, nulemiami kokių nors gyvenimo sukrėtimų. Žmogus gali turėti viską, ko kitam, atrodo, pakaktų visiškam laimės pojūčiui, tačiau jis vis tiek gali sirgti depresija.
Kokiais simptomais pasireiškia depresija?
Depresijai būdinga nuolatinė energijos stoka – žmogus gali prarasti savo įprastinį aktyvumą. Taip pat gali kisti kūno masė – ji gali ir didėti, ir mažėti. Vis dėlto dažniau sutrinka apetitas, todėl kūno masė mažėja. Asmeniui sunku dirbti ir susikaupti, sukoncentruoti į užduotis. Jaučiamas nuolatinis nuovargis, apatija, gali kilti minčių apie savižudybę. Būdingas malonumo ir laimingumo jausmo netekimas – atrodo, kad niekas nebedžiugina, net ir ilgai lauktos atostogos. Sergantis asmuo jaučiasi visuomet pavargęs, tačiau jam sunku užmigti ir tinkamai pailsėti. Depresija sergantis žmogus gali atsisakyti bet kokio bendravimo, bet kokių veiklų – ženkliai susiaurėja jo interesų ratas ir, atrodo, nėra jėgų ir noro niekam, kas iki tol labai džiugindavo. Sunkesniu depresiniu sutrikimu sergantis žmogus gali apsileisti, patirti įvairias haliucinacijas, kliedesius ir t.t. Kuo daugiau ir kuo sunkesnių depresijos simptomų patiriama, tuo, manoma, ligos eiga sudėtingesnė. Depresinis sutrikimas diagnozuojamas tuomet, kai panašūs simptomai trunka bent kelias savaites – mėnesį. Jei pacientas jau patyręs depresijos simptomus, tuomet pakartotinio jos išsivystymo rizika ženkliai padidėja. Pavyzdžiui, daugiau nei pusei pacientų po pirmojo depresijos epizodo išsivysto ir antrasis epizodas.
Dėl kokių priežasčių išsivysto depresija?
Tikslios depresijos išsivystymo priežastys nėra visiškai patvirtintos, tačiau žinomi jos atsiradimo riziką padidinantys faktoriai. Manoma, kad įtakos gali turėti ir vidinės, ir išorinės priežastys. Vienas iš faktorių – jau paveldėtas smegenų veiklos sutrikimas, kurio metu pakinta normalios biocheminės reakcijos. Ne paslaptis, kad smegenų veiklai labai svarbūs tam tikri neuromediatoriai – sutrikus normalioms jų funkcijoms gali išsivystyti depresija. Taigi depresija dažniau serga pirmos eilės giminaičiai. Depresija ne taip jau retai susergama ir patyrus įvairių psichologinių traumų, sergant įvairiomis ligomis, jaučiant lėtinius skausmus, nesaikingai vartojant alkoholį ar piktnaudžiaujant tam tikrais vaistais. Depresijos išsivystymą nulemia ir hormonų svyravimai, pavyzdžiui, niekada iki tol nesirgusi moteris depresijos simptomus gali išgyventi po gimdymo. Depresijos išsivystymo riziką didina didelė įtampa, tam tikra socialinė aplinka, dideli išgyvenimai. Jei pacientas jau patyręs depresijos simptomus, tuomet pakartotinio jos išsivystymo rizika ženkliai padidėja. Pavyzdžiui, daugiau nei pusei pacientų po pirmojo depresijos epizodo išsivysto ir antrasis epizodas.
Ką jaučia ir ką kalba depresija kalbantys žmonės?
Depresija sergantys žmonės gali jausti įvairius jausmus. Dažniausiai jie – pilki ir niūrūs, panašūs į pojūtį, tarsi pasaulyje nėra spalvų. Taigi kokiomis mintimis dalinasi depresijos paliesti pacientai? Pateikiame dešimt atvirų minčių, padėsiančių geriau suprasti šios sunkios lėtinės ligos paliestus asmenis:
„Atrodo, kad mano nuotaika bus prislėgta amžinai ir pasaulyje nebeliko nei vieno dalyko, kuris teiktų džiaugsmą“.
„Visi laimingi, išskyrus mane. Tas begalinis liūdesys ir pojūtis, kad kažko nuolat ilgiesi, tapo mano kasdieniu palydovu.“
„Manyje veši tuštuma. O tas sunkumo jausmas krūtinėje užgožė bet kokius laimingus jausmus“.
„Anksčiau buvau labai aktyvus. Mėgau vandenlenčių sportą, žygius ir vakarus prie laužo. Dabar nedžiugina niekas – tenoriu užsidaryti ir ilgai ilgai miegoti“.
„Jau rytais jaučiuosi pavargęs ir galiu galvoti tik apie tai, kaip ateis vakaras ir aš vėl galėsiu pailsėti. Iš tikrųjų, nuolat jaučiuosi pavargęs, nes mano miegas negilus ir man sunku užmigti“.
„Draugai manęs nuolat klausia, kur aš prapuoliau. Šiuo metu visai nenoriu bendrauti, nes tai kelia man dar didesnį nuovargį.“
„Man daug sunkiau susitvarkyti su įvairiomis situacijomis. Jos man kelia įtampą. Tampu labai jautrus ir dirglus.“
„Nesuprantu, kodėl nuolat jaučiu kaltės, nerimo ir nevilties jausmą.“
„Pamirštu apie maistą. Visai neturiu apetito.“
„Nebegaliu sukoncentruoti dėmesio ir susikaupti veiklai. Mano mintys tarsi išskridusios.“
Jei ir Jūs arba Jūsų draugas, artimasis, kolega patiria panašius jausmus, nedelsdami ieškokite pagalbos. Depresiją įmanoma pažaboti ir laimingumo jausmas tikrai sugrįš.
|
Kiekvienų metų trečiasis sausio pirmadienis vadinamas liūdniausia metų diena ir netgi turi specialų pavadinimą. Tai „mėlynasis pirmadienis“ (angl. Blue Monday), kuris, kaip teigiama, yra daugiausiai depresinių nuotaikų atnešanti metų diena. Nieko tokio, jei prislėgta nuotaika kamuoja tik retkarčiais, tačiau ką daryti, jei ji užsitęsia ilgiau? Galbūt tai depresija? Plačiau: Šiandien – mėlynasis pirmadienis – liūdniausia metų diena |
Lithuanian