Mėnesinių ciklo reguliarumas, ir, priešingai, sutrikimai, gali duoti labai daug informacijos ne tik apie lytinę, bet ir apie bendrąją moters sveikatą. Pakalbėkime apie dažniausiai pasitaikančius menstruacinio ciklo sutrikimus bei jų priežastis. Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydymo įstaigą?
Mėnesinių ciklo sutrikimai gali būti patys įvairiausi
Dalinamės dažniausiai pasitaikančiais menstruaciniais sutrikimais, kurie gali pasireikšti bet kokio amžiaus moteriai, bet kokiu jos gyvenimo etapu (mėnesinės dažniausiai natūraliai išnyksta 45-55 metų moterims):
1) Skausmingos mėnesinės arba dismenorėja – mėnesinių metu (dažniausiai pirmosiomis ciklo dienos) patiriamas skausmas gali būti toks stiprus, kad net trikdo normalią moters kasdienybę – ji negali dirbti, mokytis, sportuoti, gyventi normalaus socialinio gyvenimo. Tokios moterys dažnai priverstos atsisakyti joms svarbių planų ir (arba) jos pratusios viską planuoti pagal savo mėnesinių kalendorių. Apskaičiuota, kad itin sunkus mėnesinių skausmas arba dismenorėja kamuoja apie 10 proc. paauglių, o net iki 70-80 proc. jaunesnių moterų jaučia vidutinio sunkumo skausmus. Manoma, kad mėnesinių skausmai susiję su didesniu uždegimą sukeliančių medžiagų kiekiu organizme. Daug įtakos gali turėti stresas, kai kurios lytinių ar dubens organų ligos ir kt. Jei dismenorėja pirminė ji dažniausiai gydoma nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (pavyzdžiui, Dolmen). Dolmen yra vaistas skausmui malšinti, priklausantis vadinamųjų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo grupei (NVNU). Jis vartojamas suaugusiesiems trumpalaikiam simptominiam lengvo ir vidutinio stiprumo ūminiam skausmui, tokiam kaip raumenų arba sąnarių (pvz., nugaros skausmas, patempimai ir ūminės traumos), skausmingų mėnesinių, dantų skausmui malšinti. NVNU veiksmingi apie 80 proc. moterų, tačiau neaišku, kodėl jie neveikia likusioms. Tuomet ieškoma kitų gydymo alternatyvų – patariama mažinti patiriamą stresą, reguliariai judėti, sveikiau maitintis, atsisakyti žalingų įpročių ir išmėginti alternatyviosios medicinos priemones, pavyzdžiui, aromaterapiją. Taip pat gali būti skiriamos sudėtinės kontraceptinės tabletės, ypač jei moteris pageidauja apsisaugoti nuo nėštumo. Jei tai antrinė dismenorėja, tuomet šalinama skausmą sukėlusi priežastis. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
2) Amenorėja – mėnesinių nebuvimas, išnykimas. Kiekvienai moteriai gali pasitaikyti tokių etapų, kai mėnesinės tiesiog išnyksta. Sutrikimu tai laikoma tuomet, kai mėnesinių nebūna ne trumpiau kaip 6 mėnesius (pusę metų). Žinotina, kad apie 50 proc. nuo amenorėjos kenčiančių moterų taip nutinka dėl genetinių priežasčių, tačiau priežasčių gali būti kur kas daugiau. Pavyzdžiui, ilgą laiką badaujant ir alinant organizmą mėnesinės taip pat gali išnykti. Jos gali pradingti ir dėl tam tikrų lėtinių ligų, vartojamų vaistų, pakeistos gyvenamosios vietos, labai didelio fizinio krūvio ar didelės nervinės įtampos. Mėnesinės ne taip jau ir retai laikinai išnyksta karininkėms moterims, kurios itin daug sportuoja ir patiria nemažai streso. Mėnesinių išnykimą gali paskatinti darbo pakeitimas. Taigi, priežasčių gali būti labai daug.
3) Hipomenstruacinis sindromas arba itin trumpos ir negausios mėnesinės. Dažniausiai toks sutrikimas atsiranda dėl hormoninių pakitimų, tačiau gali būti kur kas daugiau priežasčių, pavyzdžiui, įvairios lėtinės ligos, vartojami vaistiniai preparatai, propaguojamas gyvenimo būdas ir kt. Hipomenstruaciniam sindromui būdingas labai negausus kraujavimas ir itin trumpas kraujavimo laikas – paprastai jis netrunka ilgiau kaip 48 valandas, nes tris paras trunkantis kraujavimas jau laikomas visiška norma. Hipomenstruaciniam sindromui gali būti būdingas vos kelias valandas trunkantis kraujavimas, o ciklo trukmė gali siekti net 45, 90 ar 120 dienų.
4) Labai retos arba labai dažnos mėnesinės – paprastai mėnesinės susireguliuoja per 6-24 mėnesius nuo pirmųjų menstruacijų. Jei taip nenutinka, tuomet vertėtų susirūpinti ir ieškoti kitų priežasčių. Mėnesinės ne taip jau ir retai laikinai išnyksta karininkėms moterims, kurios itin daug sportuoja ir patiria nemažai streso. Mėnesinių išnykimą gali paskatinti darbo pakeitimas. Taigi, priežasčių gali būti labai daug.
Labai retos mėnesinės – ciklas trunka 35 dienas arba ilgiau. Tokį pokytį gali nulemti stiprus stresas, vartojami vaistiniai preparatai, vakcinacijos, pogimdyminis laikas ir pan., tačiau po kurio laiko jos paprastai susireguliuoja.
Labai dažnos mėnesinės nustatomos tuomet, kai kraujuojama dažniau kaip kas 24 dienas. Toks trumpas mėnesinių ciklas gali būti būdingas dėl „iškraipyto“ folikulo vystymosi ar hormoninių priežasčių. Tačiau gali būti ir kitų priežasčių, nes, kaip minėta prieš tai, moterų mėnesinės gali sutrikti dėl bet kurios pakitusios ciklo reguliavimo grandies. O šių grandžių yra tikrai ne viena – už menstruacijų ciklą atsakinga ir gimda, ir kiaušidės, ir jų išskiriami hormonai, ir smegenų struktūros, ir antinksčiai, ir skydliaukė, ir kepenys ir kiti organai bei jų sistemos. Tad dėl bet kokio mėnesinių ciklo sutrikimo reikėtų atlikti išsamesnius ir diagnozę patvirtinančius tyrimus.
5) Labai gausios mėnesinės arba menoragija – gausioms mėnesinėms būdingas ne tik didesnis kraujo netekimas, bet ir ilgesnis kraujavimas. Menoragijos simptomai yra gausios ir skausmingos mėnesinės bei dėl to kylantis nuovargis ir silpnumas. Gausių mėnesinių priežastys skirstomos į tris pagrindines grupes: mažojo dubens organų patologijas, disfunkcinius kraujavimus iš gimdos ir sistemines ligas. Nors gausiai dėl sisteminių ligų kraujuojama rečiau, tačiau tai gali būti labai rimti sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, kraujo krešumo ar skydliaukės ligos. Viena dažnesnių gausesnio kraujavimo priežasčių – gerybiniai gimdos augliai arba miomos, gimdo endometriozė, gimdos gleivinės polipai, gimdos gleivinės vėžys. Ne taip jau ir retai daugiau kraujo prarandama dėl disfunkcinių kraujavimų, atsirandančių dėl hormonų pusiausvyros, prostaglandinų metabolizmo ar fibrinolizės sutrikimų. Gausesnis kraujavimas per mėnesines turėtų priversti susirūpinti, ypač jei jis prasidėjo gana staigiai, netenkama itin daug kraujo, kartu jaučiami kiti nemalonūs simptomai ir netgi matoma krešulių.
Kada vertėtų susirūpinti dėl menstruacijų ciklo sutrikimų?
Rekomenduojama nedelsiant apsilankyti gydytojo ginekologo kabinete, jeigu:
- Mėnesinės vėluoja bent 7-14 dienų arba jų nėra jau keletą mėnesių;
- Mėnesinės nereguliarios;
- Mėnesinės skausmingos;
- Mėnesinės gausios;
- Jei pasireiškia kitų simptomų, pavyzdžiui, kraujavimas ne mėnesinių metu, skausmas ne mėnesinių ar lytinių santykių metu, makšties išskyrų pasikeitimai, lytinių organų niežėjimas ir bėrimai, ir kt.
Dismenorėja – tai apatinės pilvo dalies spazminio pobūdžio skausmas. Išskiriamos dvi pagrindinės jos rūšys – pirminė ir antrinė dismenorėja. Šiame straipsnyje kalbėsime ir apie pirminę dismenorėją, nesusijusią su jokiomis organinėmis patologijomis, ir apie antrinę dismenorėją, kurios simptomai kyla dėl tam tikrų fizinių pakitimų. Bet kurio tipo dismenorėja gali pasireikšti bet kokio amžiaus moteriai. Vis dėlto pirminė dismenorėja dažniau nustatoma jaunesnėms, reprodukcinio amžiaus moterims, o antrinė dismenorėja dažniau diagnozuojama vyresnėms, jau gimdžiusioms moterims.
Plačiau:
Kodėl skauda per mėnesines?