Šiandien informacijos apie sveiką ir subalansuotą mitybą – apstu. Nors virškinimo sistemos ligos sudaro vieną iš didžiausių bendrosios populiacijos sveikatos sutrikimų dalį, daugybė asmenų savo mitybai per daug dėmesio neskiria… kol jų neaplanko itin varginantys virškinimo sutrikimai. Ką reikėtų žinoti ir kaip reikėtų gyventi, kad virškinimo sistema veiktų sklandžiau?
Svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kaip bei kada valgome
Viena dažniausių trumpalaikių virškinimo sutrikimų priežasčių yra persivalgymas ir sunkiai virškinamų maisto produktų valgymas. Pirmiausiai reikėtų pradėti nuo to, kad per dieną rekomenduojama valgyti bent 4-5 kartus. Trumpai tariant, geriau dažniau, bet po mažiau – tarp valgymų turėtų praeiti ne daugiau kaip 4 valandos. Pirmojoje dienos dalyje rekomenduojama suvartoti daugiau kalorijų, o pusryčių geriau nepraleisti. Visą dieną trunkantis badavimas dažnai veda prie vakarinio persivalgymo, o prieš miegą persivalgymas dar žalingesnis.
Mityboje turėtų atsirasti daugiau augalinių produktų – daržovių, vaisių, pilno grūdo gaminių. Vertėtų sumažinti gyvulinių riebalų ir sunkiai virškinamo bei organizmui mažai naudos duodančio maisto kiekį. Paprastai tariant, rūkytą dešrą geriau pakeisti morka, o šaldytus lietinius – garuose virta žuvimi. Mityboje neturėtų trūkti skaidulų – jų per parą reikėtų gauti bent 30 gramų. Per dieną reikėtų išgerti bent 2 litrus negazuoto mineralinio vandens. Užkandžiauti geriausia daržovėmis, vaisiais, riešutais, valgomosiomis sėklomis – taip bus palaikomas tolygus cukraus kiekis kraujyje ir papildomai gaunama daugiau naudingų vitaminų bei mineralų.
Saldumynai turėtų būti valgomi tik ypatingomis progomis, o gazuoti ir saldinti gėrimai iš raciono iš viso turėtų dingti. Žinoma, žalingi įpročiai, tokie kaip alkoholio vartojimas ar rūkymas taip pat labai kenkia virškinimo funkcijai, didina įvairių ligų išsivystymo riziką.
Žarnyno mikroflorai labai vertingi rauginti pieno produktai, raugintos daržovės, kiti prebiotikai (pavyzdžiui, keptuose obuoliuose esančios tirpiosios skaidulos – pektinai). Retkarčiais reikėtų pavartoti gerųjų bakterijų, kad žarnyno mikroflora „pasipildytų“ geraisiais ir palankiai veikiančiais mikroorganizmais. Tai itin svarbu vartojant antibiotikus, nes dėl jų žūsta ne tik ligos sukėlėjai, bet ir reikšminga dalis organizmui naudingų mikroorganizmų. Negana to, net apie 70 proc. imuninės sistemos veiklos nulemia būtent žarnyno mikroflora.
Valgyti reikia lėtai ir susikaupus. Maistą būtina gerai sukramtyti. Atsakingas jo suvilgymas seilėmis – jau pusė darbo. Virškinimo sistema tuomet dirba sklandžiau, o maistinės medžiagos įsisavinamos lengviau. Tuomet pakaks ir natūraliai organizmo pagaminamų ir išskiriamų virškinimo fermentų. Jie itin svarbūs tinkamai virškinimo funkcijai, maisto medžiagų įsisavinimui ir bendrai organizmo fizinei bei emocinei sveikatai. Saldumynai turėtų būti valgomi tik ypatingomis progomis, o gazuoti ir saldinti gėrimai iš raciono iš viso turėtų dingti. Žinoma, žalingi įpročiai, tokie kaip alkoholio vartojimas ar rūkymas taip pat labai kenkia virškinimo funkcijai, didina įvairių ligų išsivystymo riziką.
Lėtinis stresas labai kenkia virškinimo funkcijai
Lėtinis nerimas ir stresas labai kenkia normaliai virškinimo funkcijai. Jei ūminė stresinė situacija dažnai baigiasi pilvo pūtimu ir viduriavimu, tai ilgalaikis stresas gali sukelti lėtinius virškinimo sutrikimus ar net lėtines šios sistemos ligas.
Ilgalaikiai virškinimo sutrikimai dažnai pasireiškia tokiais nemaloniais simptomais kaip skrandžio skausmas, sunkumo ir pilnumo jausmas skrandyje, pilvo skausmas, raižymas ir pūtimas, vidurių užkietėjimas arba, priešingai, lėtinis viduriavimas, nemalonus skonis burnoje ar šleikštulys, vos po kelių maisto kąsnių pajuntamas sotumo jausmas. Jei virškinimo metu trūksta fermentų ir (arba) atsiranda žarnyno spazmų, ir (arba) kinta skrandžio rūgšties išsiskyrimas, ir (arba) stringa normalus maistinių medžiagų įsisavinimas, tai organizmui gali pritrūkti ne tik jų, bet ir svarbiausių vitaminų ir mineralų. Pradeda kamuoti avitaminozėms ar hipovitaminozėms būdingi simptomai, pavyzdžiui, dėl folio rūgšties ar vitamino B12 trūkumo galima susirgti anemija, dėl magnio trūkumo atsiranda raumenų spazmai ir nervingumas, dėl kalio trūkumo gali sutrikti širdies ritmas ar varginti kraujo spaudimo pokyčiai. Gali pradėti kristi svoris, atsirasti lėtinis nuovargis bei silpnumas. Ilgą laiką patiriamas stresas gali būti susijęs su tokių ligų kaip opaligė ar dirgliosios žarnos sindromas išsivystymu. Gali sutrikti ir psichinė sveikata – asmenį kamuoja nuotaikų kaita, nerimas, irzlumas, nemiga. Dėl ilgalaikės slogios nuotaikos ir tam tikrų medžiagų trūkumo gali išsivystyti net ir depresija. Taigi virškinimo sistema labai glaudžiai susijusi su nervine sistema. Dėl šios priežasties būtina vengti ilgalaikio streso ir stengtis neįsisukti į emocinio valgymo verpetą.
Virškinimo fermentų trūkumas gali atsirasti dėl pačių įvairiausių priežasčių
Virškinimo fermentų trūkumas gali būti absoliutus. Toks sutrikimas atsiranda dėl fermentų gamybos ir išskyrimo sutrikimų, susijusių su, tarkime, lėtinio kasos uždegimo (pankreatito), kasos vėžio, cistinės fibrozės, cukrinio diabeto, kitų ligų buvimu. Apie egzokrininės kasos funkcijos nepakankamumą dažnai praneša tokie simptomai kaip pilvo pūtimas, pilvo ir skrandžio skausmas, viduriavimas. Tokiu atveju pakaitinė fermentų terapija tiesiog būtina – kitaip organizmas negalėtų tinkamai funkcionuoti ir gyvuoti. Paprastai tariant, organizmas negalėtų įsisavinti maistinių medžiagų.
Virškinimo fermentų trūkumas gali būti ir santykinis. Santykinį fermentų trūkumą gali nulemti netinkama mityba, įvairūs virškinimo trakto pakitimai ir uždegimai, pavyzdžiui, Krono liga, opaligė, dirgliosios žarnos sindromas ir kt. Labai daug įtakos virškinimo sistemai daro ir nuolatinė nervinė įtampa, genetikos nulemti veiksniai, amžiaus ir poreikių neatitinkanti mityba, netinkamas darbo ir poilsio režimas.
Pasirodo, kad virškinimo fermentų organizme mažėja ir senstant. Skaičiuojama, kad jų kiekis organizme mažėja nuo 20 metų (kiekvieną dešimtmetį kiekis mažėja maždaug 10 proc., tad natūralu, kad atsiranda ir didesnė virškinimo sutrikimų tikimybė, ir lėtėja medžiagų apykaita). Pasirodo, kad virškinimo fermentų trūkumas nulemia ne tik sunkesnį maistinių medžiagų įsisavinimą, bet ir tam tikro maisto netoleravimą.
Taigi apie virškinimo fermentų reikšmę bendrajai sveikatai kalbama vis daugiau, nes jie vaidina itin svarbų vaidmenį viso organizmo funkcionavime, ne tik virškinimo procese.
Situacijos, kai reikėtų pagalvoti apie papildomą virškinimo fermentų vartojimą
Virškinimo fermentų naudinga turėti ir skubiai išgerti, kai persivalgoma ar pasisotinama sunkiau virškinamais maisto produktais. Tuomet jų reikėtų išgerti valgio metu ar per pirmąsias 10-15 minučių po valgio. Gali būti vartojami iš grybų, iš augalų ar iš gyvūnų organų, pavyzdžiui, kiaulės kasos išgauti fermentai.
Mezym sudėtyje yra trijų pagrindinių fermentų – amilazės, proteazės ir lipazės, kurie padeda skaldyti angliavandenius, baltymus ir riebalus. Jis vartojamas tuomet, kai kasa nepakankamai gamina ir išskiria virškinimo fermentų ir tai sukelia virškinimo sutrikimų. Mezym dozės priklauso nuo virškinimo sutrikimų laipsnio, optimali dozė nustatoma individualiai. Jeigu kitaip nenurodyta, valgant išgeriamos 2-4 plėvele dengtos tabletės. Plėvele dengtos tabletės nuryjamos nekramtant ir užsigeriant dideliu skysčio kiekiu. Ilgalaikio gydymo atveju vartojimo trukmę nustato gydytojas. Vartojimo trukmę vaikams taip pat nustato gydytojas. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Virškinimo fermentai gali būti naudingi tiems, kurie valgo daugiau augalinio maisto. Žmogaus organizmas negali virškinti celiuliozės, kurios itin daug augaliniuose produktuose, todėl vegetarai, veganai ir žaliavalgystę propaguojantys asmenys gali išmėginti įvairiausių iš augalų ar net grybų išgautų virškinimo fermentų. Tokie virškinimo fermentų kompleksai gali būti papildyti ne tik augaliniais ekstraktais, papildomai pagerinančiais virškinimą, bet net ir vitaminais ar mineralais, biologiškai aktyviomis medžiagomis, pavyzdžiui, flavonoidais. Pasirinkimas dabar itin gausus, todėl tikėtina, kad savo mylimiausią produktą atras kiekvienas. Vis dėlto virškinimo fermentų nerekomenduojama vartoti ilgą laiką, nebent taip rekomendavo gydytojas. Juk jie tikrosios problemos dažniausiai neišsprendžia, todėl jais neturėtų būti piktnaudžiaujama. Pirmenybę reikėtų teikti sveikam gyvenimo būdui ir subalansuotai mitybai. Svarbu atminti, kad maisto papildai tikrojo maisto nepakeičia.
Virškinimo fermentai gali būti naudingi ir tuomet, kai ilgesnį laiką jaučiami tam tikri virškinimo sutrikimai, pavyzdžiui, sunkumas viršutinėje virškinimo trakto dalyje, nevirškinimo jausmas po valgio, ankstyvas sotumo jausmas (suvalgius vos kelis maisto kąsnius), refliuksas (rūgštaus skrandžio turinio kilimas į viršų arba rėmuo), pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, pastebint išmatose nesuvirškinto maisto ir t.t.
Pasirodo, kad pakaitinė fermentų terapija gali būti naudinga net ir tuomet, kai nusilpusi imuninė sistema, sergama alergijomis. Jie gali būti vertingi ir kenčiant nuo lėtinių raumenų ir sąnarių skausmų, patiriant ilgalaikį nerimą ir nemigą, jaučiant nuovargį, turint skydliaukės ligų. Bet kuriuo atveju dėl ilgiau kaip 2 savaites jaučiamų virškinimo sutrikimų geriau pasitarti su gydytoju. Į jį nedelsiant reikėtų kreiptis tuomet, kai jaučiamas labai stiprus pilvo skausmas, išmatose ar vėmimo produktuose atsiranda kraujo ir (arba) gleivių, kai karščiuojama, kai labai stipriai viduriuojama bei vemiama, kai atsiranda kitų nuogąstavimus keliančių simptomų, pavyzdžiui, sutrinka sąmonė ar pagelsta gleivinės ir panašiai.
|
„Esame tai, ką valgome“ – sako sveikos mitybos šalininkai, kurie greitojo maisto nevalgo arba valgo tik išskirtinėmis progomis. Jie į mitybą patartų įtraukti šiuos 5 maisto produktus, kurie ne tik labai maistingi ir naudingi sveikatai, bet ir padeda išvengti kai kurių virškinimo sutrikimų, pavyzdžiui, pilvo pūtimo, viduriavimo ar pilvo raižymo bei prisideda prie žarnyno veiklos normalizavimo. Šiuose produktuose yra ne tik virškinimui svarbių maistinių skaidulų, bet ir kitų naudingų sudėtinių dalių. Kokie tai maisto produktai? Įvairios kruopos, viso grūdo gaminiai ir sėlenos Tai bene svarbiausias maistinių skaidulų šaltinis. Avižinė košė, papildyta sėlenomis, vaisiais ir medumi yra ne tik puikus pusryčių patiekalas, bet ir labai maistingas pasirinkimas, suteikiantis žarnynui augalinės ląstelienos, padedančios formuoti žarnyno turinį ir greičiau jam slinkti virškinimo traktu. Be to, tai puikus patiekalas, suteikiantis sotumo ir energijos. Dideliu maistingumu pasižymi daugelis kruopų, pavyzdžiui, grikiai, perlinės kruopos ar skaldytos avižos, tačiau mažiau naudingomis laikomos manų kruopos. Sveiko maisto šalininkai labai rekomenduoja daigintus kviečius, tačiau fitoterapeutai ragina su jų kiekiu nepersistengti. Pakaktų vieno kito žaliojo kokteilio per dieną. Persimonai Šis vaisius mūsų šalyje dar nėra ilgai, tačiau daug kas spėjo jį labai pamėgti. Tai vienas populiariausių egzotiškų gardumynų Lietuvoje. Ir gerai – persimonuose daug natūralių pektinų, kurie padeda išvalyti virškinimo sistemą nuo įvairių medžiagų ir paskatinti jos veiklą. Mitybos specialistai teigia, kad persimonai yra ne tik puikus desertas mums, bet jie labai naudingi ir mūsų žarnyno mikroflorai – tai puikus maistas mūsų žarnyno bakterijoms. Tad rekomenduojama pasimėgauti šiais vaisiais, prieš tai juos labai gerai nuplovus arba plonai nulupus žievelę. Saldžiosios bulvės Saldžiosios bulvės kitaip vadinamos batatais. Paskutiniu metu jos muša populiarumo rekordus – žmonės jas naudoja ne tik kaip garnyrą, troškinių ar sriubų sudedamąją dalį, bet ir net kaip keksams ar vafliams reikalingą produktą. Orkaitėje keptos batatų juostelės su prieskoniais – ne tik labai skanus, bet ir labai sveikas užkandis, patinkantis ir mažiesiems. Saldžiosios bulvės savo maistine verte lenkia mums įprastas bulves. Saldžiosios bulvės ne be reikalo vadinamos saldžiosiomis – joms būdingas gana intensyvus saldumo jausmas. Šis maisto produktas suteikia sotumo jausmą ir turi kitų vertingų medžiagų, labai naudingų mūsų virškinimo sistemai. Kadangi gliukozė į kraują išsiskiria gana lėtai, batatai padeda nepatirti sunkiai valdomų alkio priepuolių, kai žmogus gali netikėtai persivalgyti. Avokadai Avokadai – dar vienas paskutiniu metu itin populiarus skanėstas. Tai itin sotus ir daug sveikųjų riebalų turintis produktas, kuris pasižymi gana dideliu naudingųjų skaidulų kiekiu. Reguliarus avokadų vartojimas padeda užkirsti kelią pilvo pūtimui, vidurių užkietėjimui ir kitiems virškinimo sutrikimams. Avokadai labai tinkami pusryčiams – sunku sugalvoti maistingesnį patiekalą, nei sveikuolišką sumuštinį su avokadais, pagardintą natūraliu jogurtu su gyvosiomis bakterijų kultūromis. Bananai Bananus ypač mėgsta sportininkai. Ir ne reikalo – jie suteikia energijos, yra lengvai virškinami ir praktiškai niekada nesukelia jokių virškinimo sutrikimų. Dėl šių priežasčių bananai dažnai įtraukiami į skaidulines dietas po operacijų ir įvairių procedūrų ligoninėse, kai žmogus negali valgyti jokių kitų vaisių, kurie galėtų pūsti pilvą. Bananai turi daug pektinų, be to, tai puikus vitaminų ir mineralų, ypatingai kalio ir magnio, šaltinis. Bananus saikingai turėtų vartoti cukriniu diabetu sergantys asmenys. Greita pagalba Jūsų namų vaistinėlėje Viena dažniausių virškinimo sutrikimų priežasčių – persivalgymas. Kasa tuomet tiesiog nespėja gaminti reikiamo kiekio fermentų, persipildo skrandis ir kamuoja įvairūs nemalonūs simptomai, pavyzdžiui, sunkumas skrandyje, pilvo pūtimas, pilvo raižymas, viduriavimas, pykinimas ir kt. Mezym vartojamas tuomet, kai kasa nepakankamai gamina ir išskiria virškinimo fermentų ir tai sukelia virškinimo sutrikimų. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai. Plačiau: 5 produktai geresniam Jūsų virškinimui |
Lithuanian