Hemorojų gydyti būtina

Hemorojus – itin dažna liga, bet dauguma žmonių nedrįsta apie ją net prasitarti. Dažnas pacientas tiesiog gyvena su nemaloniais simptomais ir delsia kreiptis į gydytojus. Kai kuriais vaistiniais preparatais ar liaudiškomis priemonėmis vis pavyksta prislopinti hemorojaus paūmėjimo metu atsiradusius simptomus, tačiau šie nemalonūs pojūčiai, deja, linkę kartotis vėl ir vėl. Gėdytis tikrai nereikėtų – tai gana įprastas ir itin dažnai pasitaikantis sveikatos sutrikimas. Kuo anksčiau kreipiamasi į gydytojus specialistus, tuo gydymas paprastesnis.

Kas yra hemorojus?

Hemorojus – tai  graikiškas žodis. Jis apibūdina kraujagysles, kurios yra pripildytos kraujo. Sergant hemorojumi išsiplečia išeinamosios angos (išangės) srityje esančios kraujagyslės (venos), jos pabrinksta ir gali kraujuoti. Hemorojui būdingi uždegiminiai procesai ir įvairūs gyvenimo kokybę bloginantys simptomai.

Koks hemorojaus paplitimas?

Statistiškai net kas antras vyresnis pacientas gali skųstis nemaloniais hemorojaus simptomais. Moterys į gydytojus linkusios kreiptis dažniau, nei vyrai, tačiau manoma, kad atvejų skaičius tarp vyriškosios lyties atstovų yra didesnis, nei tarp moteriškosios lyties atstovių. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad hemorojaus atvejų pasiskirstymas tarp abiejų lyčių atstovų yra panašus.

Kokie yra hemorojaus laipsniai?

Hemorojus ir jo eiga skirstomi į keturis ligos progresavimo laipsnius. Pirmas hemorojaus laipsnis nustatomas, kai hemorojiniai mazgai yra padidėję labai nedaug ir liga gali būti net nepastebima. Antrasis laipsnis nustatomas, kai tuštinimosi proceso metu hemorojiniai mazgai patenka į išorę, tačiau vėliau savaime sugrįžta į išeinamosios angos vidų. Trečiasis laipsnis diagnozuojamas, kai hemorojiniai mazgai grįžta į išangės vidų tik su pagalba. Ketvirtas laipsnis apibūdina hemorojų, kai hemorojiniai mazgai yra iškritę į išorę ir į išeinamosios angos vidų jų sugrąžinti neįmanoma. 

Dėl kokių priežasčių atsiranda hemorojus?

Hemorojumi dažniau serga tie pacientai, kurie skundžiasi lėtiniu vidurių užkietėjimu ir nutukimu bei dirba sėdimą arba stovimą darbą. Dažnai hemorojumi skundžiasi sunkius svorius kilnojantys pacientai ir sportininkai. Jeigu kiekvieną kartą tuštinantis reikia ypatingų pastangų, tuomet hemorojaus pasireiškimo rizika  taip pat labai padidėja. Hemorojus dažnai moteriai pirmą kartą gyvenime pasireiškia nėštumo metu. Šios ligos atsiradimą gali lemti ir genetika, o vyresniame amžiuje jos dažnis didesnis. Kartais hemorojus diagnozuojamas ir nežinant šio sveikatos sutrikimo priežasčių.

Kokie yra hemorojaus simptomai?

Vienas iš greičiausiai ir pirmiausiai pastebimų hemorojaus simptomų yra šviežio kraujo pasirodymas ant tualetinio popieriaus. Daugumą pacientų šis simptomas išgąsdina, tačiau vis tiek ne visi išdrįsta kreiptis į gydytoją. Iš pradžių kraujo pasirodyti gali labai nedaug, vos keli lašai. Vėliau, ligai progresuojant ir nesiimant gydymo, kraujavimas gali tapti intensyvesnis, todėl atsiranda mažakraujystės rizika dėl lėtinio kraujavimo. Sergantys hemorojumi pacientai jaučia kitus nemalonius simptomus – skausmą tuštinantis, niežėjimą išeinamosios angos srityje, diskomfortą netgi ramybės metu. Pacientui gali būti nemalonu sėdėti, nes išangės sritis paprastai būna skausminga, patinusi. Ligai dar labiau pažengus jau čiuopiami hemorojiniai mazgai, tuštinantis jie gali skausmingai trūkinėti.

Kaip diagnozuojamas ir gydomas hemorojus?

Hemorojų specialios apžiūros (rektoskopijos) metu diagnozuoja šios srities gydytojai specialistai. Jei simptomai nesunkūs, ligos paūmėjimo epizodai sėkmingai gali būti gydomi vaistiniais preparatais – žvakutėmis, tepalais, į vidų vartojamais vaistais, kurie didina kraujagyslių tonusą, mažina jų pralaidumą ir slopina uždegiminius procesus. Specialūs tepalai ir žvakutės padeda mažinti skausmą ir slopinti kitus nemalonius pojūčius, veikia priešuždegimiškai.

Labai svarbus ir nemedikamentinis gydymas – pakankamas skysčių ir skaidulų (ląstelienos) vartojimas. Rekomenduojama vengti vidurių užkietėjimo. Tuštintis būtina vos tik panorėjus, negalima atidėti proceso.Jei vaistiniai preparatai nepadeda, yra įvairių kitų gydymo metodų (skleroterapija, specialūs išangės žiedai, gydymas infraraudonaisiais spinduliais) – jų taikymą galima aptarti su gydytojais specialistais.

Dar labiau pažengusiai ligai rekomenduojamas operacinis gydymas, tačiau jo bijoti nereikėtų, nes metodai tikrai šiuolaikiški ir padeda gana greitai grąžinti gyvenimo kokybę bei džiaugsmą. 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė. 

Gimdos mioma ‒ dažniausias moterų ginekologinis auglys. Remiantis įvairiais šaltiniais, net 20‒75 % visų moterų tam tikru gyvenimo periodu turi vieną ar daugiau gimdos miomų. Problemos, kurias gali sukelti miomos, priklauso nuo jų dydžio ir lokalizacijos. Aprašyta atvejų, kai gimdos mioma buvo penkių mėnesių vaisiaus dydžio ar net sukėlė sąrėmių tipo skausmus. Laimei, tokie atvejai labai reti. Šįkart plačiau apie gimdos miomos rūšis ir gydymo būdus. Plačiau: Gimdos mioma ‒ kada prireikia skalpelio?