Maistas ir emocijos – ne itin geras duetas. Ypač tada, kai žmogus net nepastebėdamas paklūsta emociniam valgymui. Laimingas žmogus daugiau juda arba užsiima ne vien su valgymu susijusiomis veiklomis, o nuolat nervinę įtampą patiriantis asmuo gali net nepastebėti, kad jis mėgina „suvalgyti“ visus per dieną nutikusius blogus dalykus. Emocinis valgymas susijęs ne su fiziniu alkiu, bet su patiriamais jausmais. Daugybė persivalgymų įvyksta būtent dėl su emocijomis susijusio valgymo. Kiekvienam mūsų reikėtų bent trumpam sustoti ir pamąstyti, dėl kokių priežasčių mes dažniausiai valgome.
Kaip atpažinti ne fizinį, bet su jausmais susijusį alkį?
Emocinį valgymą atpažinti gana nesudėtinga. Galime paklausti savęs tam tikrų paprastų klausimų. Reikia suprasti, kodėl mes valgome. Ar dėl to, kad jaučiame fizinio alkio požymius? Ar kada pastebėjome, kad daugiau suvalgome tada, kai patiriame didesnę nervinę įtampą (stresą)? Ar mėgstame save apdovanoti „skanesniu kąsneliu“ už tam tikrus laimėjimus, pasiekimus? Galbūt savęs gailimės dėl nesėkmių ir guodžiamės pyragaičiu, majonezu perteptu sumuštiniu ar sklidinu indu saldainių? Ar mėgstame valgyti net ir tada, kai tikrai esame sotūs? Ar dažnai persivalgome ir jaučiame su persivalgymu susijusius simptomus (pavyzdžiui, sunkumą skrandyje, pilvo spazmus ir skausmus)? Ar maistas padeda mums nusiraminti – pasijusti saugesniems, stipresniems ir linksmesniems?
Jei į daugelį klausimų sau atsakėme „taip“, tuomet didelė tikimybė, kad susiduriame su emociniu valgymu.
"Jeigu vos tik patyrus didesnę nervinę įtampą jau tiesiame ranką link saldaus ir riebaus maisto, būtinai sustokime ir pagalvokime, ar esame alkani fiziškai."Kokios yra galimos su jausmais susijusio valgymo priežastys?
Paradoksalu, tačiau net ir maistui galime jausti tam tikras priklausomybes – gana dažnai norisi riebaus, saldaus, kepto maisto. Valgydami galime pajusti didelį malonumą, o malonumų norisi vėl ir vėl. Mokslininkai teigia, kad vieni asmenys valgymo procesą „išgyvena“ labiau, nei kiti. Tai gali būti tiesus kelias į dažnai pasikartojantį emocinį valgymą. Taip pat negalime atmesti, kad kai kurie mūsų įpročiai gali būti susiformavę itin seniai. Pavyzdžiui, po sočių pietų norisi „kažko skanaus“, bet tai toli gražu ne fizinis alkis. Galime net nepastebėti, kaip suvalgome pusę riebaus torto ir tik tada psichologiškai pasitenkiname, nusiraminame. Vėliau kankina pilvo raižymas, susijęs su persivalgymu, tačiau netrukus pasijuntame geriau ir vėl patenkame į tą patį užburtą ratą. Galbūt esame tiesiog įpratę save apdovanoti už gerą darbą ir nusipirkti savo mėgstamų saldumynų. Viena dažniausių emocinio valgymo priežasčių yra patiriamas stresas. Streso metu vyrauja tam tikri hormonai (pavyzdžiui, kortizolis) ir mums norisi gana nesveiko maisto. Su stresu susijusi mityba yra klastinga – galime net nesuvokti, kiek maisto suvalgėme per visą dieną, nes nuolat užkandžiavome prie kompiuterio mėgindami užbaigti itin skubų projektą. Dažną emocinį persivalgymą gali lemti ir kitos priežastys: nepakankamas poilsio kiekis, darbo pobūdis (pavyzdžiui, dažni ir įtempti susitikimai su klientais, kurių metu stresą bandome malšinti maistu).
Ką daryti, kad emocinis valgymas taptų kuo retesniu kasdienybės palydovu?
Svarbiausia taisyklė – nepasiduokime emocijoms. Stebėkime save. Jeigu vos tik patyrus didesnę nervinę įtampą jau tiesiame ranką link saldaus ir riebaus maisto, būtinai sustokime ir pagalvokime, ar esame alkani fiziškai. Patys mėginkime susirasti alternatyvų emociniam valgymui – vietoj pyragaičio išveskime šunį ir pakvieskime draugą ne į kavinę, o į kino teatrą ir nepirkime jokių užkandžių. Supraskime, kad maistas problemų neišspręs, todėl ieškokime realių šių problemų sprendimų. Stenkimės ugdyti sveikesnio gyvenimo būdo įpročius: daugiau ilsėkimės, būkime gryname ore, užsiimkime mėgstama veikla ir išmokime kažką naujo. Maistas gali išlikti malonumu, tačiau tai turi būti sąmoningas malonumas.
Kaip padėti sau po persivalgymo?
Pirmas žingsnis – privalome suprasti, kodėl ir vėl persivalgėme. Turime suvokti ir įvertinti emocinio valgymo priežastis. Galime netgi rašyti dienoraštį ir jame aptarti faktorius, kurie galėjo padaryti įtaką dar vienam persivalgymui. Verta žinoti, kad kitą dieną po persivalgymo geriausia gerti negazuotą mineralinį vandenį, daugiau judėti, maitintis lengvesniu maistu. Taip pat galime aptarti su gydytoju ar vaistininku virškinimo fermentų vartojimo galimybes, pasikonsultuoti su dietologu dėl sveikesnės ir daugiau energijos teikiančios mitybos.
Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė.
|
Gydytojai Jamie Houfman ir Jordanas Sternas bei profesionalus virtuvės šefas, prancūzas Marcas Baeuris – siūlo naują požiūrį į sveiką mitybą, padedančią sumažinti rėmenį. Jie siūlo produktus, kurie leis išvengti rėmens problemų. Daugiausiai dėmesio turėtų būti skiriama šiems maisto produktams, sudarantiems 75 originalių, mažai riebalų turinčių patiekalų pagrindą. Plačiau: 13 maisto produktų, kurie padės išvengti rėmens |
Lithuanian