Stomatitas – tai minkštųjų burnos audinių (gleivinės) uždegimas. Jis gali apimti įvairias burnos vietas arba kone visą jos gleivinę, pavyzdžiui, skruostus, dantenas, lūpas, gomurį, liežuvį. Burnos gleivinės uždegimas yra skausmingas ir nemalonus pojūtis, galintis daryti neigiamą įtaką valgymui, kalbėjimui. Stipresnis pažeidimas gali apsunkinti ne tik eilinius dienos darbus, bet ir nakties poilsį. Negydomas stomatitas linkęs komplikuotis į kitus sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, išplitusią virusinę infekciją.
Kodėl pasireiškia stomatitas?
Burnos gleivinės uždegimas labai dažnai prasideda dėl organizmo nusilpimo – nepilnavertiškai maitinantis, nuolat patiriant didelę nervinę įtampą (stresą), peršalus, fiziškai ir emociškai pervargus ir panašiai.
Kitos priežastys gali būti įvairios infekcijos, sukeltos virusų, bakterijų arba grybelių, taip pat tam tikrų vaistinių preparatų vartojimas, sirgimas lėtinėmis ligomis (kad ir cukriniu diabetu ar širdies ir kraujagyslių sutrikimais), kartais kaltas mechaninis, cheminis ar kitokios kilmės burnos gleivinės pažeidimas. Pasitaiko atvejų, kai burnos gleivinės uždegimo priežastys nenustatomos ir lieka nežinomos. Stomatitas itin dažnas tarp kūdikių ir vaikų, mat jų imunitetas dar nebrandus ir įvairūs aplinkoje esantys sukėlėjai daug lengviau pažeidžia burnos gleivinę, be to, organizmas dar negali tinkamai nuo jų apsiginti.
Kaip atpažinti stomatitą?
Šį nemalonų sveikatos sutrikimą galima įtarti, jei pasireiškia toliau išvardinti simptomai. Burnos gleivinė dėl uždegiminių procesų linkusi parausti ir patinti. Valgant, kalbant ir netgi ryjant seiles gali būti jaučiamas gleivinės ir dantenų skausmas, perštėjimas, deginimas. Pacientas pajunta ir (arba) pastebi pūslelių ir opelių įvairiose burnos vietose – jų gali atsirasti ir ant liežuvio, ir ant vidinės žandų pusės, ir ant dantenų ar gomurio. Burnos gleivinę gali pažeisti ir viena didesnė, skausminga opa, ir visa jų grupė. Taip pat padaugėja ir apnašų, kurios paprastai skleidžia nemalonų kvapą. Padidėja seilių gamyba (pastebimas gausus seilėtekis). Gali pasireikšti ir bendrieji negalavimo simptomai, pavyzdžiui, kūno temperatūros padidėjimas, silpnumas, galvos skausmas, limfmazgių padidėjimas.
"Itin reikšminga kruopšti ir reguliari burnos ertmės priežiūra – nuo jos ir reikėtų pradėti. "Kaip gydomas stomatitas?
Dažnu atveju stomatitas praeina savaime, tačiau taip nutinka ne visada. Kartais prireikia specifinio gydymo.
Labai svarbus mitybos ir gyvenimo būdo koregavimas, mat jis būdingas daug streso patiriantiems, savo maitinimusi ir sveikata menkai besirūpinantiems asmenims.
Itin reikšminga kruopšti ir reguliari burnos ertmės priežiūra – nuo jos ir reikėtų pradėti. Nepakanka vien du kartus per parą valytis dantis – būtina atlikti ir profesionalią burnos higieną, vartoti burnos skalavimo skysčius ar tirpalus, pasižyminčius dezinfekuojančiomis savybėmis. Kitas svarbus aspektas – surasti ligos sukėlėją ir jį pašalinti. Pavyzdžiui, jei stomatitą sukėlė grybelis, tuomet skiriami priešgrybeliniai vaistiniai preparatai. Kartais prireikia priešuždegiminių ar priešvirusinių vaistų. Gijimą paskatinti ir pažeistą gleivinę apsaugoti rekomenduojamos specialiai tam skirtos medicinos priemonės, pavyzdžiui, Anaftin.
Greičiau pasveikti gali padėti ir papildomai vartojami vitaminai. Jei stomatitą sukėlė tam tikras vaistinis preparatas, būtina pasitarti su gydytoju dėl jo vartojimo nutraukimo arba pakeitimu kitu preparatu.
Jei stomatito priežastis neaiški, reikėtų gydyti bent jau nemalonius simptomus, pavyzdžiui, nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo sumažinti varginančius skausmus.
Kuo svarbi mityba sergant stomatitu?
Jei mityba skurdi, būtina ją praturtinti ne tik maistingais produktais, bet ir vitaminais bei mineralais. Svarbus ne tik valgomų produktų maistingumas, bet ir maisto skonis bei temperatūra – jokiais būdais nereikėtų piktnaudžiauti labai aštriais, rūgščiais ir karštais patiekalais. Maistas turi būti minkštos arba skystos konsistencijos – verta kurį laiką atsisakyti kieto ir sunkiai kramtomo maisto, nes jis linkęs dar labiau pažeisti jautrią burnos gleivinę.
Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė.
|
Burnos opos (žaizdelės, aftos) – tai erozijų tipo burnos gleivinės vientisumo pažeidimai ar defektai. Jų dydis gali būti įvairus, tačiau dažniausiai būdinga apskrita arba ovali forma. Burnos opos yra skausmingos, todėl pacientas negali mėgautis maistu, blogėja jo apetitas, sunkėja dantų ir dantenų priežiūra, kartais sutrinka miegas, kamuoja kiti nemalonūs simptomai. Burnos gleivinės žaizdelės bent kartą gyvenime susiformavusios daugeliui pacientų, todėl tai gana plačiai paplitusi problema. Burnos opų priežastys yra įvairios ir jų labai daug, tačiau kartais jos lieka ir nežinomos. Plačiau: Burnos opų simptomai ir susiformavimo priežasčių įvairovė |
Lithuanian