AAL (Atviras arterinis latakas)

Simptomai priklauso nuo likusio arterinio latako dydžio, nes nuo to priklauso, kiek kraujo iš aortos pateks į plaučių arteriją ir nutekės į plaučius.

Kai arterinio latako skersmuo yra mažas, vaikas gali neturėti jokių skundų. Vienintelis simptomas – gali būti girdimas širdies ūžesys.

Kai skersmuo yra didesnis, gali būti įvairių simptomų. Kiekvienas vaikas gali patirti skirtingus simptomus.

Jie gali būti tokie kaip: nuovargis, prakaitavimas, dažnas kvėpavimas, apsunkintas kvėpavimas, nesidomėjimas maistu ar nuovargis maitinimo metu, mažas svorio augimas, vaiko fizinės raidos sulėtėjimas. 

Atviras arterinis latakas gali būti iki 2cm ilgio, jo skersmuo gali būti įvairus: nuo kelių milimetrų iki centimetro.

Kadangi aorta išeina iš kairiojo skilvelio ir ja teka kraujas po visą organizmą, joje yra didesnis spaudimas nei plaučių arterijoje (kuria kraujas teka į plaučius, t.y., į mažąjį kraujo apytakos ratą). Dėl šių spaudimų skirtumo kraujas per atvirą arterinį lataką nuteka iš aortos į plaučių arteriją. Dėl padidėjusio kraujo tūrio kairiojoje širdies pusėje kairysis skilvelis ir kairysis prieširdis padidėja (hipertrofuoja), gali atsirasti vožtuvų pakitimų.

Vėliau, dėl padidėjusio kraujo tūrio ir spaudimo plaučių arterijoje, gali išsivystyti plautinė hipertenzija (tai būklė, kurios metu padidėja plaučių arterijose spaudimas). Jai išsivysčius kraujo tekėjimo kryptis arteriniu lataku gali pasikeisti, tai yra kraujas tekėti pradeda iš plaučių arterijos į aortą. Tada vaikas pamėlynuoja (tampa cianoziškas).

Ši būklė negydant gali prieiti net iki širdies nepakankamumo.

Gydytojas, paklausęs ir išgirdęs tam tikrus širdies ūžesius, gali ligonį siųsti detalesniam ištyrimui.

• Tiesinė krūtinės rentgenograma. Šio testo metu, naudojant rentgeno spindulius, galime pamatyti širdies padidėjimą (dėl padidėjusio kraujo kiekio joje), taip pat galima matyti tam tikrus pakitimus plaučiuose dėl papildomo kraujo kiekio juose.
• EKG (elektrokardiograma) – testas, parodantis širdies elektrinį aktyvumą. Parodo nenormalų širdies ritmą, gali parodyti širdies raumens pervargimo požymius.
• Echokardiograma – šio tyrimo metu, naudojant ultragarsą, galima pamatyti širdies struktūras, vožtuvus, širdies pakitimus. Šio sutrikimo metu matome širdies padidėjimą, atvirą arterinį lataką (matome kraujo tekėjimą per jį). Tai dažniausias tyrimas, atliekamas norint nustatyti atvirą arterinį lataką.
• Širdies kateterizacija – tai invazinė procedūra, kuri duoda detalią informaciją apie struktūras širdies viduje. Jos metu kateteris yra įvedamas pro kraujagyslę į širdies vidų. Šio tyrimo metu taip pat galim pamatuoti kraujo spaudimą, deguonies kiekį kraujyje visose keturiose širdies ertmėse, taip pat ir aortoje ar plaučių arterijoje. 

Mažo skersmens latakas gali užsidaryti spontaniškai vaikui augant.

Būklės, kurių metu yra ryškūs simptomai, reikalauja medikamentinio ar net chirurginio gydymo.

Medikamentinis gydymas – pasitarus su gydytoju, jis paskiria optimaliausią gydymo variantą.

Tinkama mityba – kadangi vaikas, su didesniu defektu, gali blogiau valgyti, maitinamas greitai pavargsta, jam būtina palaikyti tinkama mityba. Galima maitinti net pro tūbelę, kuri eina pro nosį, žemyn stemple ir atsiduria skrandyje.

Chirurginis gydymas – kūdikiams, kuriems simptomai labai ryškūs, operacija sindikuotina iki 6 mėnesių amžiaus. Tiems kūdikiams, kuriems simptomai labai neišreikšti, rekomenduojama operacija nuo 6 mėnesių.

Latako užvėrimui galima atlikti ir širdies kateterizacijos metu. 

Efektyviausia priemonė – stengtis išvengti priešlaikinio gimdymo kiek galima ilgiau.