Adenoidai – tai ryklės migdolo hipertrofija.
Ryklės migdolas – limfoidinio audinio sankaupos, kurios priskiriamos ryklės limfoidiniam žiedui, kitaip dar vadinamam Valdejero žiedu. Jis žmogaus organizme atlieka svarbią apsauginę funkciją. Ryklės migdolai saugo nuo išorinių, pro kvėpavimo takus patenkančių medžiagų. Dėl tam tikrų priežasčių jie kartais padidėja, tuomet ir diagnozuojama ryklės migdolo hipertrofija.
Limfoidinis audinys hipertrofuoti (išvešėti) gali dėl pasikartojančio viršutinių kvėpavimo takų dirginimo, alergijų, infekcinių ligų. Manoma, kad limfoidinio audinio hipertrofijai daro įtaką prastos buitinės sąlygos ir mityba, taip pat paveldimumas.
Ilgainiui ryklės migdolas pats tampa nuolatiniu infekcijos šaltiniu, kuriame randama tokių mikroorganizmų, kaip Haemophilus influenza, Auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus), Streptococcus pneumonia, sukeliančių ausų, nosies, sinusų ligas.
Atsižvelgiant į adenoidų dydį skiriami trys hipertrofijos laipsniai.
Pirmasis laipsnis. Ryklės migdolo hipertrofija nustatoma, kai padidėjusių adenoidų apatinis kraštas pridengia choanų (angos, pro kurias susisiekia nosies ertmė ir nosiaryklė) skliautą.
Antrasis laipsnis. Adenoidų padidėjimas, kai apatinis jų kraštas siekia vidurines nosies kriaukles.
Trečiasis laipsnis. Kai siekiami apatinių kriauklių užpakaliniai kraštai.
Paprastai ryklės audinio hipertrofija diagnozuojama 5–10 metų vaikams, rečiau kūdikiams ir suaugusiesiems. Pastariesiems adenoidai nustatomi po dažnai pasikartojančių virusinių viršutinių kvėpavimo takų ligų.