Alkoholinis vaisiaus sindromas – tai vaisiaus, o vėliau ir naujagimio augimo, protinis ir fizinis sutrikimas, atsirandantis dėl to, kad motina nėštumo metu vartojo daug alkoholio. Alkoholio vartojimas nėštumo metu gali sukelti ne tik įprastas pasėkmes, bet taip pat ir neigiamai veikti besivystantį vaisių.
Nėra svarbu, kiek tiksliai alkoholio suvartoja moteris, joks jo kiekis nėra laikomas saugiu. Itin stipriai alkoholiu piktnaudžiaujančios moterys didina vaisiaus pažeidimo riziką, tačiau net ir nedaug išgeriančios nėščiosios kelia grėsmę savo vaikui. Pastebėta, jog itin stipriai vaisius pažeidžiamas tada, kai moteris vartoja daug alkoholio pirmąjį nėštumo trimestrą, nes tuo metu sparčiai vystosi įvairūs vaisiaus organai. Tačiau tam tikra žala vaisiui gali būti padaryta ir vėliau, nes vaisiaus smegenys vystosi viso nėštumo metu. Alkoholis iš motinos kraujo per placentą lengvai patenka į vaisiaus kraujotaką.
Dėl lėtesnio vaisiaus metabolizmo, alkoholio koncentracija jo kraujyje būna aukštesnė nei motinos organizme. Alkoholinis vaisiaus sindromas pažeidžia vaisiaus smegenis bei sukelia mokymosi ir elgesio sutrikimus, augimo sulėtėjimą ir specifinę išvaizdą. Sukeliami simptomai gali būti labai įvairūs, tačiau visi jie yra negrįžtami. Dėl sudėtingos šio sindromo diagnostikos bei nereglamentuotos registravimo sistemos daugelyje šalių nėra žinomas tikslus šio sindromo paplitimas, tačiau manoma, jog jis galėtų svyruoti nuo 1 iki 90 atvejų 1000 gimdymų įvairiose šalyse.