Anafilaksija

Anafilaksijos simptomai dažniausiai pasireiškia per kelias minutes po sąlyčio su alergenu. Kartais ši reakcija gali pasireikšti net po pusvalandžio ar vėliau. Pagrindiniai simptomai yra: odos reakcijos (bėrimas, niežulys, paraudusi, pabalusi ar patinusi oda), užplūdęs karštis, pasunkėjęs kvėpavimas, patinęs liežuvis, gerklė, švokštimas, kosulys, retas pulsas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, galvos svaigimas ir alpimas. 

Organizmo apsaugos (imuninė) sistema gamina antikūnus (baltymus, kurie kovoja su infekcijomis ir kitomis ligomis). Tačiau kai kurių žmonių imuninė sistema yra pernelyg reaktyvi, antikūnai gaminami net prieš potencialiai nežalingus dirgiklius. Šiuo atveju organizme prasideda cheminių reakcijų grandinė, sukelianti alergines reakcijas. Dažniausiai alergijos simptomai gyvybei nepavojingi, tačiau kai kuriems alergijos pasireiškia ūmia anafilaksine reakcija.

Anafilaksinė reakcija gali kelti pavojų gyvybei: sustoja kvėpavimas arba širdies darbas. 

Atvykus į ligoninę anafilaksinės būklės, pirmiausia gydytojas pastebi ir nustato patologiškai retą širdies susitraukimų dažnį, aritmijas, žemą kraujo spaudimą, bėrimus, patinimus, silpnumą, sąmonės neteikimą. Atliekant krūtinės ląstos rentgenogramą plaučiuose stebimas skystis (dėl padidėjusio kraujagyslių sienelės pralaidumo, skysčiai iš kraujagyslių difunduoja į audinius – šiuo atveju ir į plaučius, taip pasunkina kvėpavimą).

Jei anafilaksinė reakcija nesunki, gydytojas prieš kitus tyrimus dar paklausia, kas galėjo alergiją sukelti, kokius vaistus vartojate. Tuomet atliekamas odos mėginys ir kraujo imunoserologinis tyrimas potencialiems alergenams nustatyti.

Labai svarbu anafilaksines reakcijas skirti nuo kitų ligų ir būklių, pavyzdžiui: traukulių, sisteminių jungiamojo audinio ligų, mastocitozės (imuninės sistemos liga, kai organizme padaugėja histaminą gaminančių ląstelių kiekis), psichologinių patologijų, širdies ir plaučių ligų.

Anafilaksinės būklės metu būtina kuo skubiau vykti į ligoninę, kur bus skiriama epinefrino (adrenalino analogas). Negydant, anafilaksija gali baigtis sąmonės netekimu ir mirtimi.

Sunkios anafilaksinės būklės metu gydytojų komandos tikslas – palaikyti atvirus kvėpavimo takus, užtikrinti kvėpavimą ir širdies darbą. Skiriami vaistai: adrenalino injekcijos (adrenalinas skatina širdies darbą, kvėpavimo judesius), deguonies terapija, antihistamininiai vaistai (jie mažina patinimus, angioedemą, gerklų, liežuvio edemas).

Pirmoji pagalba žmogui dažnai privalo būti suteikiama dar nepasiekus ligoninės. Jeigu stebite žmogų, kuris išbalo, atvėso jo oda, suretėjo pulsas, sutriko kvėpavimas, jis prarado sąmonę: paskambinkite greitosios pagalbos numeriu, tuomet paguldykite žmogų patogioje pozicijoje, patikrinkite, ar jis gali kvėpuoti, jei asmuo turi – duokite jam priešalerginių vaistų. Jeigu mokate, atlikite gaivinimą. 

Jei anafilaksines reakcijas sukelia vabzdžių įgėlimai, galima skirti imunoterapijos kursą: jo metu skiriamos subklinikinės alergeno dozės, kurios mažina organizmo jautrumą ir atsaką į alergeną. 

Geriausias būdas išvengti anafilaksijos yra vengti medžiagų, kurios sukelia alergiją jums. Yra keletas būdų kaip kontroliuoti alergenų ekspoziciją: nešiokite medicininę apyrankę, kuri nurodo, ar jūs esate alergiškas kažkokiam vaistui ar maisto produktui; visada įspėkite savo gydytoją, kokiems vaistams esate alergiškas; jei turite polinkį alergijoms, visada turėkite su savimi priešalerginių vaistų; atidžiai skaitykite maisto produktų etiketes tam, kad išvengtumėte alergenų poveikio.

Deja, ne visada įmanoma išvengti potencialių alergenų, todėl kartais labai svarbu mokėti atpažinti ir tinkamai reaguoti į pirmuosius anafilaksinės reakcijos ar alergijos požymius.