Geležies stokos anemija – tai mažakraujystės rūšis, išsivystanti, kai organizme trūksta geležies. Tai pati dažniausia anemija iš visų. 80 % atvejų ji pasireiškia moterims.
Geležies stokos anemijos priežastys
- Nepakankamas geležies kiekis maiste. Tokia anemija būdinga kūdikiams, vegetarams.
- Sutrikęs geležies įsisavinimas. Kartais, net ir esant pakankamam geležies kiekiui maiste, šios medžiagos rezorbcija (įsiurbimas) organizme gali būti sutrikusi. Dažniausiai tai būna esant būklei po skrandžio pašalinimo (pavyzdžiui, dėl vėžio).
- Augimo, nėštumo, žindymo laikotarpis, aktyvus sportavimas. Geležies organizme santykinai sumažėja padidėjus jos poreikiui: augimo, nėštumo ar žindymo metu, labai aktyviai sportuojantiems žmonėms.
- Lėtiniai kraujavimai. Visgi dažniausia šios anemijos priežastis yra įvairios kilmės lėtiniai kraujavimai. Tokie kraujavimai gali būti:
- iš virškinamojo trakto (opos, gastritai, onkologiniai susirgimai, hemorojus);
- iš moters lytinių organų (esant itin gausioms mėnesinėms);
- iš kitų organų (pavyzdžiui, iš nosies, plaučių);
- stiprūs nukraujavimai po traumų ar operacijų;
- kraujo netekimas dėl hemodializės ar dažnos donorystės;
- dėl įgimto polinkio į kraujavimus (hemoraginės diatezės).
Didžiausia geležies dalis organizme yra reikalinga hemoglobinui. Tai didelės molekulės, esančios raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų viduje. Hemoglobinas yra svarbus deguonies pernešimui iš plaučių po visą organizmą. Taigi trūkstant geležies, mažėja pagaminamo hemoglobino kiekis ir eritrocitų sugebėjimas pernešti deguonį. Taip išsivysto anemija.
„Kol nuovargis verčia kitus raumenis ilsėtis, anemija skatina širdį dirbti dar smarkiau ir taip ją žaloja.“ Sutrikimai, įspėjantys apie galimą mažakraujystę: |