Aortos vožtuvo susiaurėjimas

Šiai būklei būdinga simptomų triada: krūtinės angina, dusulys, širdies permušimai.

Taip pat gali būti nuovargis, galvos svaigimas fizinio krūvio metu.

Šie simptomai yra būdingi ir kitoms širdies, ir ne tik, ligoms, todėl būtina pasikonsultuoti su savo gydytoju.

Aortos vožtuvas turi tris bures. Jos veikė kaip vienos pusės durys – kraują išleidžia, bet neleidžia sugrįžti iš aortos. Aortos stenozės metu vožtuvas negali tinkamai atsidaryti.

Kai vožtuvas pilnai neatsidaro, tai darosi širdžiai vis sunkiau išstumti kraują į aortą.

Todėl širdies raumuo sustorėja (hipertrofuoja). Mažėja vainikinių širdies kraujagyslių rezervas, širdies raumuo tinkamai nebėra aprūpinamas krauju. Gali išsivystyti miokardo išemija, fibrozė. Tada sutrinka kairiojo skilvelio atsipalaidavimas ir prisipildymas krauju.

Vėlesnėmis stadijomis išsivysto ir širdies susitraukimo disfunkcija.

Dėl to mažėja ir smegenų kraujotaka, todėl yra alpstama, ypač fizinio krūvio metu.

Aortos stenozė taip pat padidina rizika aortos išsiplėtimui, kas vėliau gali vesti į aortos aneurizmą (išsiplėtimą) ar aortos disekaciją (aortos sienelės sluoksnių atsiskyrimą).

Ši būklė taip pat padidina riziką infekcinio endokardito. Nes vegetacijos labiau susidaro ant pažeistų vožtuvų.

Aortos stenozė pagal obstrukcijos laipsnį gali būti skirstoma į laipsnius (lengva, vidutinė, sunki). Obstrukcija gali blogėti su metais.

Gydytojas sužinojęs skundus ir klinikinės apžiūros metu gali girdėti specifinius širdies ūžesius (juos sukelia turbulentinės kraujo srovės, bandančios prasiveržti pro susiaurėjusį vožtuvą), todėl dažniausiai ligonius siunčia pas gydytoją kardiologą detalesniam ištyrimui.

Kardiologas, ištyręs ligonį gali tik įtarti kokia širdies yda serga ligonis. Nustatyti konkrečią širdies ydą yra reikalingi tam tikri tyrimai:

• Krūtinės tiesinė rentgenograma – tai testas, kurio metu naudojami rentgeno spinduliai,
• EKG (elektrokardiograma) – elektrodai pritvirtinami ant krūtinės, rankų ir kojų. Jie yra prijungti prie EKG mašinos laidais. Taip yra registruojama širdies veikla apie minutę laiko. Šio tyrimo metu reikia gulėti.  Jis identifikuoja aritmijas, gali parodyti širdies raumens pervargimo požymius.
• Echokardiograma – šio tyrimo metu nustatomi struktūriniai ir funkciniai širdies sutrikimai. Jo metu naudojamos ultragarso bangos, yra ekrane sukuriamas širdies vaizdas, matomi jos vožtuvai, jos judesiai.
• Krūvio EKG – tyrimas, kurio metu EKG užrašoma atliekant fizinį krūvį.
• Širdies magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) – tai diagnostinis tyrimas, kurio metu naudojant didelius magnetus, radijo dažnius ir kompiuterį yra sukuriamas detalus širdies paveikslas.
• Širdies kateterizacija – tai invazinė procedūra, kuri duoda detalią informaciją apie struktūras širdies viduje. Jos metu kateteris yra įvedamas pro kraujagyslę į širdies vidų. Šio tyrimo metu taip pat galima pamatuoti kraujo spaudimą, deguonies kiekį kraujyje visose keturiose širdies ertmėse, taip pat ir aortoj ar plaučių arterijoje.

Aortos stenozė gydoma sutvarkant stenozavusį vožtuvą.

 Vožtuvo anga praplatinama gali būti keliais būdais:

Balioninė dilatacija – atliekama širdies kateterizacijos procedūra. Kateterio gale yra pritvirtintas specialus balionėlis. Kai balionėlis atsiranda stenozuotame vožtuve – jis išplečiamas, taip kartu išplečiama ir anga. Po šios procedūros yra rekomenduojama antibiotikų profilaktika, kad išvengti įvarių infekcijų.

Valvotomija – tai chirurginis sulipusių vožtuvo burių atskyrimas.

Aortos vožtuvo protezavimas – atliekama chirurginė operacija, kurios metu aortos vožtuvas pakeičiamas nauju, gerai funkcionuojančiu vožtuvu.

Vengti reumatinės infekcijos. Taip pat ja susirgus, reikia ją kuo greičiau gydyti, kad išvengti sunkių komplikacijų.