Astigmatizmas – tai regėjimo sutrikimas, atsirandantis dėl netaisyklingos ragenos, esančios akies paviršiuje, arba lęšiuko, esančio akies viduje, formos arba jų paviršiaus nelygumų. Normalioje akyje, visos jos dalys yra sukurtos taip, kad atitikų viena kitą, ir laužtų šviesą taip, kad ji kristų tiesiai į tinklainėje esančią geltonąją dėmę. Ragenos arba lęšiuko nelygumai trukdo šviesai taisyklingai kristi į tinklainę. Atsiranda regos sutrikimai: vaizdas ima lietis tiek žiūrint iš arti, tiek žvelgiant į tolį. Astigmatizmas yra gana dažnas sutrikimas. Manoma, kad dauguma žmonių turi didesnį ar mažesnį astigmatizmą. Nedidelis astigmatizmas dažniausiai nesukelia jokių nemalonių pojūčių ir regėjimo sutrikimų, todėl jam nereikia jokios korekcijos ar gydymo. Didesnio laipsnio atsigmatizmas sukelia daug nemalonių simptomų, todėl jį reikia gydyti.
|
Neretai žmogus, turintis astigmatizmą, taip pat turi ir kitų regos sutrikimų: trumparegystę (miopiją) arba toliaregystę (hiperopiją). Dažniausiai astigmatizmo priežastys lieka neaiškios. Ši būklė neretai būna paveldima iš vieno iš tėvų ir pasireiškia nuo pat kūdikystės. Kartais astigmatizmas išsivysto po akies traumos ar operacijos. Šį sutrikimą taip pat gali sukelti reta būklė, vadinama keratokonusu. Keratokonusui būdinga tai, kad ragena ima stipriai plonėti ir įgyja kūgio pavidalą.