Bakterinė vaginozė

Apie 50 % moterų, kurioms diagnozuojama bakterinė vaginozė nejaučia jokių simptomų. Kitoms ši liga gali pasireikšti nemaloniu makšties kvapu, primenančiu žuvies kvapą. Taip pat gelsvomis ar pilkšvomis išskyromis iš makšties. Šie simptomai smarkiau pasireiškia lytinių santykių metu arba po jų. Kartais sergančios moterys skundžiasi niežuliu, deginimo pojūčiu šlapinantis. Bakterinė vaginozė paprastai nesukelia skausmo ar vulvos sudirgimo lytinių santykių metu.

Liga paprastai trunka neilgai ir praeina savaime. Tačiau kai kurioms moterims prireikia ir medikamentinio gydymo. Liga taip pat yra linkusi atsinaujinti. Bakterinės vaginozės atveju komplikacijos pasitaiko retai. Susirgus nėščioms moterims padidėja priešlaikinio gimdymo rizika, taip pat tokios moterys susilaukia mažesnio svorio kūdikių. Sergančios bakterine vaginoze moterys yra imlesnės lytiniu keliu perduodamoms infekcijoms, pavyzdžiui, ŽIV, Herpes simplex arba gonorėjai. Jei ŽIV užsikrėtusi moteris suserga ir bakterine vaginoze, didėja tikimybė ŽIV infekciją perduoti partneriui. Taip pat bakterinė vaginozė gali tapti dubens uždegiminės ligos priežastimi (sukeliamas gimdos ir kiaušintakių uždegimas, didinantis nevaisingumo riziką). Bakterinė vaginozė gali didinti infekcijos riziką po operacijų.

Ligos diagnostika pradedama nuo pacientės apklausos ir fizinio ištyrimo (gydytojas apžiūri lyties organus). Patikslinti diagnozei gydytojas gali atlikti makšties išskyrų tepinėlį. Jis tiriamas mikroskopu ir ieškoma ląstelių – indikatorių. Tai makšties ląstelės, padengtos bakterijomis. Tiriamas ir makšties išskyrų pH. Jei jis siekia 4,5 ar daugiau – tai yra dar vienas bakterinės vaginozės ženklas.

Bakterinė vaginozė moterims kartais sukelia varginančių simptomų, ir jos gydymo tikslas yra šių simptomų palengvinimas. Dažnai šios ligos gydymui yra skiriami antibiotikai. Jie gali būti vartojami geriamų tablečių arba makšties kremo ar gelio pavidalu. Labai svarbu gydyti bakterine vaginoze sergančias nėščias moteris, nes negydoma ši liga gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Net jei simptomai išnyksta, paskirtus vaistus reikia vartoti visą gydytojo paskirtą laikotarpį. Nutraukus jų vartojimą anksčiau, didėja tikimybė, kad liga vėl atsinaujins. Aprašomas ir papildomas gydymas probiotikais, kad vėl būtų atkurta natūrali makšties mikroflora. Visgi tvirtų mokslinių įrodymų apie probiotikų naudą stinga.

Deja, tikslios bakterinės vaginozės priežastys nėra žinomos, todėl numatyti ir išvengti ją sukeliančių priežasčių gali būti sunku. Patariama kuo labiau sumažinti makšties dirginimą: intymios higienos palaikymui naudoti švelnų muilą ar prausiklį be kvapiųjų medžiagų. Neplauti makšties dušu, nes tai sukelia dirginimą. Svarbu taisyklingai naudoti tamponus ir higieninius įklotus, laiku juos keisti. Taip pat svarbu riboti lytinių partnerių skaičių. Nors bakterinė vaginozė nėra lytiniu keliu plintanti infekcija, didelis partnerių skaičius gali lemti normalios makšties floros sutrikdymą.