Blusų sukelta odos reakcija

Dažniausiai pažeidžiamos vietos yra kojos, rankos, liemuo ir veidas. Blusai įkandus, pačioje pradžioje atsiranda mažytė (iki kelių milimetrų), raudona ar rausva dėmelė, kuri vėliau virsta dilgėliniu bėrimu arba pūslele. Dėl smarkaus ir intensyvaus niežėjimo žmogus pūslelę nudrasko ir jos vietoje susiformuoja kraujingas šašas. Jeigu oda labai jautri blusų įkandimams, gali pasireikšti skausmas arba deginančio pobūdžio jausmas.

Bėrimas atsiranda kelių valandų bėgyje nuo įkandimo ir gali trukti iki kelių dienų ar net savaičių.  Kai šašas nukrenta, toje vietoje gali likti nedidelis randelis ar mažesnės pigmentacijos dėmė (šviesesnis odos plotelis). Gana dažnai bėrimas gali komplikuotis bakterine infekcija, tokiu atveju pasireiškia: patinimas aplink išbertas vietas, paraudimas ir skausmas. Bakterinė infekcija prisideda dėl bėrimų kasymo - panagėse esančios bakterijos patenka giliau į odą ir ją infekuoja.

Kai kuriems žmonėms dėl padidinto jautrumo gali išsivystyti anafilaksinis šokas – pavojinga gyvybei organizmo reakcija į tam tikrą alergeną. Anafilaksinis šokas pasireiškia pasunkėjusiu kvėpavimu, dusimu, galvos svaigimu, pykinimu, vėmimu, lūpų ir liežuvio ištinimu, krūtinės skausmu.

Paprastai ligos diagnostika remiasi paciento apklausa ir apžiūra, kiti tyrimai nėra reikalingi. Išsiaiškinama, ar namie auginamas gyvūnas, ar ligonis nepastebėjo gyvūno kasymosi, blusų namuose. Remiamasi simptomais: intensyviai niežintis arba skausmingas dilgėlinis, pūslelinis bėrimas.

Apžiūrėdamas gydytojas mato būdingus bėrimus, dažniausiai ant kojų, rankų, veido, liemens.

Norint, kad bėrimai greičiau praeitų ir nesikomplikuotų bakterine infekcija, reikėtų vengti kasytis. Išbertas vietas reikėtų prausti antibakteriniu muilu, kad sumažinti infekcijos tikimybę. Galima išbertas vietas šaldyti ledu, jis sumažina niežulį ir patinimą. Niežulį taip pat palengvina geriamieji antihistamininiai vaistai.

Labai svarbu specialiomis priemonėmis išdezinfekuoti namus, nes išgydžius bėrimus ir neišnaikinus blusų, jie atsiras pakartotinai.

Specifinės profilaktikos, t.y., vakcinos nėra. Norint išvengti susirgimo, reikėtų:

tinkamai prižiūrėti naminius gyvūnus – stebėti, ar gyvūnas nesikaso, ar neatsirado bėrimų, ar nematomos ant kūno blusos. Taip pat reikėtų profilaktiškai apsilankyti pas veterinarą ir įsigyti priemonių nuo blusų.

Namų dezinfekcija – įtariant, kad namuose yra blusų, reikėtų kruopščiai išdezinfekuoti gyvūno guolį, visus kilimus, minkštus baldus.