Ciklotimija – tai bipolinio sutrikimo (anksčiau vadinto maniakine depresija) forma, kuriai būdingi nuolatiniai afektiniai sutrikimai, besitęsiantys ilgus metus. Dėl lengvesnės eigos dar vadinama „švelniuoju dvipoliu sutrikimu“. Vaikams liga tęsiasi ne trumpiau nei metus, suaugusiesiems- ne trumpiau nei dvejus metus. Ciklotimijos atoslūgiai paprastai būna ne ilgesni nei du mėnesiai. Liga pasižymi nuotaikų kaita, kuri pasireiškia dažnai besikeičiančiais depresijos ir lengvai pakilios nuotaikos periodais, iš kurių nei vienas nėra pakankamai sunkus ar ilgas, kad būtų galima diagnozuoti bipolinį ar pasikartojantį depresinį sutrikimą. Ligos priežastys nėra žinomos. Pastebėta, jog ciklotimija dažniau nustatoma žmonėms, kurių šeimoje yra sergančių bipoliniu afektiniu sutrikimu, todėl priežasčių linkstama ieškoti pasitelkiant genų tyrimus. Neatmetama ir galimybė, kad ligos priežastys gali būti susijusios su hormonais ar neurotransmiteriais (dopaminas, soretoninas ir noradrenalinas neabejotinai turi įtakos žmogaus nuotaikai, o šių hormonų disbalansas iššaukia manijos priepuolius). Ciklotimijai pasireikšti reikšmės taip pat gali turėti stresas, pervargimas, fizinės ir emocinės traumos, net socialinis statusas ir kultūra. Diskutuojama dėl tokių somatinių faktorių įtakos kaip gripas, operacijos, liesėjimo kursai, pogimdyminis laikotarpis. Pažymima, jog vyrų ir moterų sergamumas šia liga yra panašus.
Ciklotimija
Ciklotimija. Simptomai
Pacientas, sergantis ciklotimija, kenčia nuo nuotaikų kaitos, pasireiškiančios trumpais depresijos periodais, kuriuos keičia pakili, lengvai euforinė nuotaika. Pasireiškus depresijos periodui, pacientui sunku priimti sprendimus, susikoncentruoti, atsiminti, kas įvykę praeityje, apninka kaltės jausmas, kamuoja egzistencinė baimė, savižudiškos mintys, ligonis tampa perdėtai savikritišku, dirgliu, neramiu, sumažėja savigarba, vyrauja pesimistinės nuotaikos, bejėgiškumo jausmas. Taip pat prarandamas apetitas, pasireiškia mieguistumas, gali atsirasti lėtinių skausmų, kurių priežasties nustatyti nepavyksta, o skausmo lokalizacija kinta. Paprastai tokie skausmai jaučiami pilvo ir krūtinės srityje, yra neaiškūs, sunkiai apibūdinami. Gali sumažėti lytinis potraukis ir pajėgumas, moterims- išnykti menstruacijos. Mąstymas šioje ligos fazėje tampa neproduktyvus, riboto turinio, t.y. susijęs su miegojimu, neigiamais įspūdžiais, tuštinimusi. Norisi pažymėti, jog sergant ciklotimija intelektas nenukenčia, tačiau dėl ligos menkai išnaudojamas, o pažintinės funkcijos remisijos laikotarpiu atsistato. Vėliau depresiją keičia hipomaniakiniai epizodai, atrodo lyg ligoniui staiga pagerėja. Pacientai tampa optimistiški, aktyvūs, būdinga greita kalba, greitas mąstymas (mintis veja mintį), tikslų siekimas bet kokia kaina, todėl pasireiškia rizikingas elgesys, išlaidavimas, tačiau visiškai nesugebama susikoncentruoti, žmogus lengvai išblaškomas ir atitraukiamas nuo veiklos, gali būti priešiškas, agresyvus. Būdingas sumažėjęs miego poreikis, padidėjęs lytinis aktyvumas.
Ciklotimija. Ligos eiga
Sergantiems ciklotimija, pirmieji jos simptomai dažniausiai pastebimi jau ankstyvame amžiuje- 15-25 metų. Jei susergama iki 21 metų- tai ankstyvoji ciklotimija, jei vėliau- vėlyvoji. Ligos eigos variantai gali būti dvejopi. Pirmasis, kai pasireiškia tik depresinės arba tik maniakinės būsenos, o vėliau ir depresinės ir maniakinės. Antrasis eigos variantas- kai iš pradžių būna vienkartinė depresija arba manija, paskui daugkartinės depresijos arba manijos. Šis variantas pasitaiko dažniau, depresinių ir hipomaniakinių fazių santykis paprastai būna 3:1, vėliau galimi svyravimai. Fazių trukmė svyruoja nuo 4 iki 6 mėnesių, bet gali trukti ir metus. Maniakinės fazės dažniausiai būna trumpesnės nei depresinės. Per pirmuosius dvejus metus depresiniai ir hipomaniakiniai epizodai yra mažai išreikšti, nuotaikų kaita ne tokia ryški. Pacientą labiau vargina depresijos epizodai, nei pakili nuotaika. Vėliau skirtumas tarp „nuopuolių“ ir euforijos didėja, paciento darbingumas mažėja, jis tampa uždaras, vengia bendrauti, tai dar labiau sunkina ligos eigą. Negydant ilgainiui atsiranda sunkios depresijos epizodai su manijos priepuoliais. Neretai ciklotimija pereina į bipolinį afektinį sutrikimą, todėl labai svarbu anksti kreiptis į gydytoją.
Ciklotimija. Diagnostika
Specifinių tyrimų šiai ligai diagnozuoti nėra, nes iki šiol lieka neaiški jos atsiradimo priežastis. Gydytojas ciklotimiją diagnozuoja išklausydamas paciento nusiskundimus ir sekdamas ligos eigą.
Ciklotimija. Gydymas
Ciklotimija sergantis žmogus į ligoninę nėra guldomas. Skiriamas medikamentinis gydymas. Depresijos epizodams švelninti skiriami antidepresantų grupės preparatai, euforiniam epizodui- antipsichotiniai vaistai. Svarbi gydymo dalis yra psichoterapija (grupiniai užsiėmimai ar individuali terapija). Labai svarbus artimųjų palaikymas, socialinių ryšių atkūrimas, poilsis, tinkamas miego režimas, sveika gyvensena, alkoholio ir narkotinių medžiagų atsisakymas. Tinkamai gydant, ligos prognozė yra gera, nors tokių afektinių psichozių kaip ciklotimija išeitis gali būti įvairi: nuo visiškos remisijos ar nesunkios liekamosios būsenos iki lėtinės ligos eigos ar net mirties, kuri paprastai ištinka dėl suicidinių veiksmų.
Ciklotimija. Profilaktika
Ciklotimijos profilaktika apima bendrus sveikos gyvensenos principus. Labai svarbu yra tinkamas miego režimas, kuris yra tiesiogiai susijęs su mūsų nuotaika ir turi reikšmės hormonų apykaitai. Taip pat reikėtų visiškai atsisakyti alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų. Depresijos epizodais stengtis nesusikaupti į neigiamus išgyvenimus, kalbėtis su žmonėmis, kuriais pasitikima, neužsisklęsti savyje. Medikamentinis profilaktinis gydymas gali būti skirtas tiems, kurių šeimoje yra sergančių dvipoliu afektiniu susirgimu, arba epizodas buvo labai stiprus, tačiau dažniausiai profilaktika skiriama po antro ar trečio epizodo. Ligos komplikacijų išvengti padeda ankstyvas ligos gydymas.
Kita informacija
Terminas ciklotimija pirmą kartą pavartotas 1882 m. vokiečių psichiatro Karlo Kahlbaumo, aprašant maniją ir depresiją kaip vienos ligos stadijas. Sergantiems ciklotimija, rizika susirgti bipoliniu afektiniu sutrikimu siekia 33 proc. Net 50 proc. pacientų, sergančių šia liga, yra linkę piktnaudžiauti alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis. Didesnio susirgimo karo ir nepritekliaus metu nepastebėta. Tirti dvynių sutapimai. Nustatyta, jog tikimybė susirgti ciklotimija, jei vienas iš dvynių ja serga, lygi: iš dviejų kiaušinėlių- 20proc., iš vieno- 70proc. Su amžiumi afektinių susirgimų daugėja.