Creutzfeldt-Jakobo liga

Liga pasireiškia greitai prastėjančia smegenų veikla. Paprastai, per kelis mėnesius žmogaus protinė būklė pakinta labai stipriai.

Pirminiai Creutzfeldt-Jakobo ligos simptomai:

-  asmenybės pasikeitimas;
-  nerimas;
-  depresija;
-  atminties sutrikimai;
-  mąstymo sutrikimai;
-  besiliejantis vaizdas;
-  nemiga;
-  sunkumas kalbėti, išreikšti savo jausmus;
-  sutrikęs rijimas;
-  atsirandę staigūs trumpi viso kūno krūpčiojimai, ypač kaip atsakas į garsą ar prisilietimą.

Ligai progresuojant labai prastėja žmogaus smegenų veikla. Visus pacientus, praėjus tam tikram laikui, ištinka koma.

Mirties priežastis, paprastai, yra:

- širdies nepakankamumas;
- kvėpavimo nepakankamumas;
- plaučių uždegimas ar kita infekcija.

Per septynis mėnesius beveik visi pacientai miršta, nors yra užregistruota atvejų, kai išgyvenama net kelis metus.

Sergant naujuoju Creutzfeldt-Jakobo ligos variantu, pradiniai simptomai būna kiek ryškesni, tačiau pati liga užtrunka truputį ilgiau –  iki metų. Taip pat šiuo ligos tipu serga jaunesni asmenys.

Visiškai patvirtinti ligos diagnozę įmanoma tik po mirties, atlikus smegenų biopsiją. Tačiau gydytojai, atsižvelgę į simptomus, ligos eigą, neurologinius pokyčius ir instrumentinius tyrimus, diagnozę nustato gana tiksliai dar iki mirties.

Šia liga sergantiems pacientams atliekama elektroencefalograma, kurioje nustatomi būdingi šiai ligai pakitimai. Smegenų magnetinio rezonanso tomografijoje aptinkami specifiniai smegenų pokyčiai. Taip pat pacientui gali būti atliekama lumbalinė punkcija (smegenų skysčio paėmimas).

Gydymo nuo Creutzfeldt-Jakobo ligos, deja, nėra.

Buvo bandoma pacientus gydyti steroidiniais vaistais, taip pat preparatais nuo bakterijų ir virusų, tačiau jokio efekto nepastebėta. Dėl šios priežasties, galimas tik simptominis gydymas, pavyzdžiui, skausmo mažinimas skausmą malšinančiais medikamentais.

Nuo sporadinio (klasikinio) šios ligos varianto prevencijos nėra.

Siekiant išvengti chirurginio užkrėtimo, visi chirurginiai instrumentai turėtų būti vienkartiniai.

Asmenims, sergantiems Creutzfeld-Jakobo liga, draudžiama būti kraujo donorais, taip mažinant kitų žmonių užkrėtimo riziką.

Saugantis nuo naujojo ligos varianto, negalima valgyti kritusių gyvulių mėsos (raguočių). Iš tokių gyvūnų negali būti daromi pašarai.

Istorija:

H.G. Creutzfeldt su savo kolega M. Jakob 1921 m. aprašė specifinį klinikinį sindromą, dabar vadinamą jų vardu –  Creutzfeldt-Jakobo liga.

XX a. viduryje pacientų, sirgusių šia liga, smegenyse buvo aptikta pokyčių panašių į atsirandančius sergant Kuru liga, kuri buvo paplitusi Naujojoje Gvinėjoje dėl ritualinio kanibalizmo.

Iki dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio nebuvo jokių duomenų, kad Creutzfeldt-Jakobo liga galėtų būti užkrečiama, tačiau Jungtinėje Karalystėje keli žmonės susirgo panašia liga suvalgę kritusių gyvulių (raguočių) mėsos. Susirgimas buvo susietas su gyvulių spongioformine encefalopatija (gyvulių kempinlige). Tačiau ryšys tarp šių susirgimų ir klasikinio Creutzfeldt-Jakobo ligos varianto paneigtas, o ši liga pavadinta naujuoju Creutzfeldt-Jakobo ligos variantu.

Paplitimas:

Liga yra ypač reta.

Klasikine, kitaip sporadine Creutzfeldt-Jakobo liga per metus suserga 1 žmogus iš milijono.

Tačiau naujojo varianto liga yra kiek dažnesnė – iki 2008 metų vidurio Didžiojoje Britanijoje užregistruoti 167 ligos atvejai, daugiau nei 40 atvejų registruota kitose šalyse.