Demencija – tai įgyta silpnaprotystė, galinti pasireikšti sergant daugybe įvairių ligų. Dažniausiai demencija nustatoma sergant Alzheimerio liga, kraujagyslinėmis, smegenų kraujotaką pažeidžiančiomis ligomis, Levi kūnelių liga, taip pat patyrus galvos smegenų traumą, sergant galvos smegenų augliais, Creutzfeldto- Jakobo, Piko liga, alkoholizmu ir kt. Tarp kitų priežasčių minimas folio rūgšties, vitaminų B12 ir B1 trūkumas, intoksikacija, smegenis žalojančiomis medžiagomis. Demencija- dažnas klinikinis sindromas, paprastai pasireiškiantis vyresniame amžiuje, todėl neretai vadinamas “senatvine demencija”, nors tai nėra normalus senėjimo procesas, bet lėtinė degeneracinė smegenų liga. Dėl senstančios visuomenės ir tobulėjančios diagnostikos, sergančiųjų demencija kas penkis metus priskaičiuojama dvigubai daugiau. Dėl ilgesnės gyvenimo trukmės, moterys demencija serga aštuonis kartus dažniau nei vyrai.
Demencija (Silpnaprotystė)
Demencija (Silpnaprotystė). Simptomai
Demencija – tai žmogaus asmenybę griaunanti liga. Būdama dar visai nepastebima, ji atima iš žmogaus tai, kas sunkiai apibūdinama, kas jį daro išskirtiniu iš kitų. Nebelieka moralinių, etinių, estetinių jausmų, žmogus netenka humoro jausmo, darosi piktas, niūrus, atsiranda apatija, slopinimas, egocentrizmas, dirglumas. Ligai laipsniškai progresuojant, sutrinka pažintinės funkcijos, ryškėja intelektualinis smukimas, prastėja atmintis. Žmogus nebeprisimena, kur palieka daiktus, ilgainiui ima baimintis, jog kažkas ateina į jo namus, vis ką nors paima arba perdeda į kitą vietą. Vėliau smarkiai keičiasi žmogaus elgesys. Jis gali be aiškios priežasties imti dejuoti, šaukti, tapti agresyviu, lengvai supyksta, paniursta. Apninka nesaugumo jausmas, prasčiau miegama naktimis, mato ir girdi, ko nėra, greitai paklysta naujoje vietoje, nesiorientuoja laike ir erdvėje, kelis kartu pasakoja tą patį, palieka įjungtą viryklę, pamiršta ką daręs, kur ėjęs, taip pat neseniai įvykusius įvykius, pažįstamų žmonių vardus. Vėlyvojoje stadijoje jau užmiršta kas ką tik įvyko, pasiklysta pažįstamoj vietoj, tampa labai sunku bendrauti, būtina nuolatinė priežiūra, nes nebesugebama apsirengti, pavalgyti, nusiprausti, nekontroliuoja tuštinimosi ir šlapinimosi. Dėl nesaugumo jausmo kyla agresijos priepuoliai, nepažįsta savo artimiausių žmonių, nesupranta, kur esą, prašo parvesti namo, nors yra savo namuose.
Demencija (Silpnaprotystė). Ligos eiga
Demencija vystosi nepastebima, laipsniškai. Tik po ūmių traumų ir jauname amžiuje ji linkusi progresuoti greičiau. Vystymosi eiga priklauso nuo demensiją sukėlusios priežasties. Pavyzdžiui, pradinėje Alzheimerio ligos stadijoje, kuri tęsiasi 2-3 metus, palaipsniui prastėja ligonio atmintis, ligai išsivysčius, apytikriai po 6 metų, prastėja ligonio kalba, skaitymo, rašymo įgūdžiai, sutrinka orientacija, nebeatpažįstami artimieji. Galutinėje stadijoje, po 8-10 metų, ligoniai jau visiškai nebesugeba bendrauti, judesiai tampa automatiški, ligoniui reikia padėti atsistoti, atsisėsti, jį pamaitinti, aprengti, saugoti, kad nesusižeistų. Tuo tarpu kraujagyslinė demencija neretai pasireiškia po insultų ir diagnozuojama anksčiau.
Demencija (Silpnaprotystė). Diagnostika
Demencijos diagnozei nustatyti pasitelkiama paciento apklausa, apžiūra ir specialūs testai. Būtina atlikti laboratorinius kraujo tyrimus, ištirti neurologinę paciento būklę. Testų pagalba įvertinamos pažintinės, kognityvinės žmogaus funkcijos. Gali būti prašoma užpildyti kasdienės gyvenimo veiklos klausimyną, kuris suteiks gydytojui informacijos apie tai, kokios pagalbos kasdieninėje aplinkoje ligoniui reikia.
Demencija (Silpnaprotystė). Gydymas
Demencija gydoma kartu su ją sukėlusia liga. Skiriami įvairūs vaistai padedantys išsaugoti ir stiprinti dar išlikusias pažintines funkcijas. Gali būti skiriami vitaminai, iš kognityvines funkcijas stiprinančių, ypač svarbus vitaminas E. Deja, bet medicina šiuo metu nėra pajėgi veiksmingai gydyti demenciją ir stabdyti jos tolesnį progresavimą. Pagrindinis tikslas yra kiek įmanoma ilgiau išsaugoti dar likusias pažintines smegenų funkcijas.
Demencija (Silpnaprotystė). Profilaktika
Demencijos profilaktika susijusi su tinkamu paskirtų vaistų vartojimu, ligonio slauga ir ligos eigos stebėjimu. Artimieji, slaugydami demencija sergantį ligonį, dažnai klysta stengdamiesi kuo daugiau už jį padaryti. Labai svarbu skatinti žmogų būti kiek galima aktyvesniu, nes tai padeda išsaugoti likusį savarankiškumą. Taip pat būtina laikytis paskirtos dietos, prižiūrėti sergančiojo asmens higieną. Keičiant ligonio aplinką, reikėtų prisiminti, kad bet kokie pokyčiai gali paaštrinti ligą.
Kita informacija
Statistiškai šia liga sergančiųjų gali būti: vyresnių nei 65 metai 5-9 proc., 75-79 metų 10-12 proc., 20-25 proc. - 80-90 metų, daugiau kaip 30 proc. - kuriems per 90. Šiuo metu pasaulyje priskaičiuojama 35.6 mln. demencija sergančių žmonių, spėjama, jog iki 2030 metų šis skaičius padvigubės, o iki 2050 metų- patrigubės. Kas 4 sekundes pasaulyje diagnozuojamas naujas demencijos atvejis.