Dializė (Pakaitinė inkstų terapija)

Esant dideliam inkstų funkcijos sutrikimui, organizme pradeda kauptis medžiagų apykaitos produktai, kurie paprastai per juos pašalinami. Produktų susikaupus per daug, žmogus apsinuodija.

Gydytojas kraujo tyrimu seka pagrindinių produktų, šalinamų per inkstus, koncentracijas ir nusprendžia, kada pradėti dializę. Pagrindiniai apykaitos produktai, kurie kaupiasi kraujyje ir pagal kurių kiekį nusprendžiama, ar pradėti dializę, yra kreatininas ir šlapalas.

Kartais procedūrą galima pradėti anksčiau, jei pasireiškia tam tikri simptomai. Dėl skysčių šalinimo sutrikimų atsiranda tinimų, gali sutrikti širdies darbas, plaučių veikla ar virškinimas. Dializė nustatoma sutrikus skoniui arba pakitus (susilpnėjus) jutimams kojose.

Gali būti atliekamas tyrimas, skirtas nustatyti, kokiu greičiu inkstai filtruoja kraują. Nustačius, kad filtracijos greitis yra per mažas, skiriama hemodializė.

Procedūros trukmė priklauso nuo kelių faktorių. Pirma, koks yra paciento svoris, antra, koks kiekis šalintinų kraujotakos produktų susikaupę, ir trečia, ar taikoma hemodializė, ar peritoninė dializė.

Įprastai pacientas maždaug 3 kartus per savaitę turi iškęsti 5 valandų trukmės kraujo valymo procedūrą. Hemodializė atliekama ligoninėje arba specializuotuose hemodializės centruose. Peritoninė dializė gali būti atliekama namuose ilsintis, miegant ar net dirbant.

Žinoma, dializė, kaip ir kiekviena medicininė intervencija, gali turėti pašalinį poveikį. Atliekant procedūrą, kartais prasideda stiprus kraujavimas įvedamo kateterio vietoje. Taip pat gali sumažėti kraujo spaudimas, sutrikti širdies ritmas, į organizmą kartais patenka infekcija. Gali atsirasti pykinimas, vėmimas.

Dializes atliekant ilgą laiką (kelerius ar kelioliką metų) gali atsirasti ilgalaikių komplikacijų, pavyzdžiui, silpnaprotystė, sutrikusi kalba, traukulių priepuoliai.

Tam, kad komplikacijų būtų išvengta, privalu laikytis visų saugumo reikalavimų ir gydytojo duotų nurodymų.

Pacientui, kuris serga inkstų liga ir kuriam taikoma dializė, reguliariai (paprastai kas mėnesį) atliekamas kraujo tyrimas. Kraujyje nustatomas kreatinino, šlapalo, kalio, fosforo, natrio, kalcio, geležies, feritino, hemoglobino koncentracijos. Pagal šiuos rodiklius galima spręsti apie procedūros efektyvumą. Esant per mažam efektyvumui, gali būti didinamas dializių skaičius.

Inkstų funkcija nustatoma atliekant kreatinino klirenso tyrimą, glomerulų filtracijos greičio tyrimus – jie parodo inkstų funkcijos sutrikimo laipsnį, pagal juos galima spręsti, ar jau reikia pakaitinės inkstų terapijos (dializės).

Tam, kad būtų išvengta inkstų nepakankamumo, o kartu ir dializės, reikia imtis konkrečių priemonių.

Svarbiausia anksti diagnozuoti inkstų ligą ir pradėti ją intensyviai gydyti. Dėl šios priežasties reikia reguliariai lankytis pas gydytoją, atlikti kraujo tyrimus, kurie parodys inkstų veiklos lygį.

Net du trečdalius inkstų nepakankamumo atvejų lemia ligos, sukeliančios padidėjusį kraujo spaudimą, ir cukrinio diabeto komplikacijos. Dėl to sergant šiomis ligomis privalu jas kontroliuoti – tiksliai vykdyti gydytojo nurodymus, vartoti vaistus, kaip paskirta, nuolat atlikti inkstų tyrimus.