Dilatacinė kardiomiopatija

Tai nežinomos kilmės širdies raumens (miokardo) liga, pasireiškianti širdies ertmių išsiplėtimu (dažniau kairiųjų širdies ertmių, bet taip pat gali padidėti ir visos ertmės) ir sukelianti širdies kraujo išmetimo funkcinį susilpnėjimą.

Ligą sukėlusių priežasčių dažniausiai nustatyti nėra įmanoma, bet šią ligą dažnai gali sukelti įvairios kitos ligos, tokios kaip persirgtas virusinis miokarditas, išeminė širdies liga, alkoholinės, sunkiųjų metalų ar kitos toksikozės, su nėštumu susiję mitybos nepakankamumas, įvairios imuninės reakcijos.

Tačiau dažniausiai (apie pusę atvejų) kardiomiopatija laikoma idiopatine (t.y. nežinomos priežasties). 

Dilatacinė kardiomiopatija gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, net vaikams. Jos metu padidėja širdies masė, dėl skilvelio spindulio padidėjimo. Dėl to susilpnėja kairiojo skilvelio (iš jo kraujas išstumiamas į didįjį kraujo apytakos ratą) susitraukiamumas, jo kraujo išstūmimo frakcija sumažėja iki 20–25 %, o kartais net ir mažiau, jei liga pasunkėja.

Taip pamažu progresuoja širdies nepakankamumas. Apie 50 % ligonių išgyvena 2metus atsiradus klinikinių reiškinių, o 25 % ligonių išgyvena daugiau nei 5metus.

Gydytojas kardiologas ištyręs ligonį gali nustatyti padidėjusias širdies ribas, vėlesnėse stadijose sutrikusį širdies ritmą.

Dažniausiai liga pradedama gydyti tik įsisenėjusi, nes ligoniai nesikreipiant gydytojus ankstyvose stadijose. Gydymo tikslas – mažinti simptomus, ilginti gyvenimo trukmę.

Gali būti taikomas medikamentinis (širdies nepakankamumo gydymas, antikoaguliantais mažinama tromboembolijų rizika) ir chirurginis (pvz., dviburio vožtuvo angioplastika arba protezavimas, kad sumažėtų širdies nepakankamumo progresavimas; širdies transplantacija) gydymas.

Daugelyje atvejų šios ligos išvengti gali ir nepavykti.

Keičiant mitybos įpročius( mažinti druskos suvartojamą kiekį, rekomenduojama visai nevartoti alkoholio ir kitų toksinų) gali padėti išvengti tik kai kurių atvejų.