Distimija – tai dažniausiai lengvos išraiškos depresinė nuotaika, ne tokia sunki ir varginanti kaip didžioji depresija. Anksčiau liga vadinta depresine neuroze, depresinio tipo asmenybės sutrikimu. Susirgimas pasireiškia nuolatiniu energijos trūkumu, prasta nuotaika, interesų praradimu, miego sutrikimais, bejėgiškumo jausmu, žema saviverte. Kiti žmonės tokį žmogų apibūdina kaip uždarą, niūrų, be humoro jausmo. Sergant distimija kenčia bendra paciento fizinė būklė, bet socialinė veikla išlieka ganėtinai stabili. Dėl šių priežasčių ligoniai retai kreipiasi pagalbos į gydytoją, o gydytojai vis dar nesutaria ar distimiją reikėtų vertinti kaip depresinio tipo asmenybės sutrikimą, ar gydyti kaip atskirą ligą. Kita vertus, tai nereiškia, jog su liga reikia susitaikyti ir neverta su ja kovoti. Pastebėta, kad sergantiems lėtine distimija, dažnai pasireiškia didžiosios depresijos epizodai, kurie labai pablogina paciento gyvenimo kokybę ir išgijimo perspektyvas. Nors ši liga labiau paplitusi tarp pagyvenusių žmonių, taip pat pasitaiko ir paauglių bei vaikų tarpe. Ligą sukeliančios priežastys tik spėjamos. Manoma, jog lengvos formos depresija gali išsivystyti dėl biocheminių, genetinių, aplinkos veiksnių. Dažniausiai priežastys lieka neaiškios.
Distimija
Distimija. Simptomai
Liga daugiau pasižymi ne liūdna nuotaika, bet slegiančia būsena, pacientas jaučiasi pavargęs, bet kokia veikla reikalauja daug pastangų, tarytum viską reikia daryti per prievartą, ypač sunku pradėti naują veiklą. Niekas nebedžiugina, neteikia pasitenkinimo. Paaugliams ir vaikams dažniausiai pasireiškia pyktis ir susierzinimas. Ligonį vargina sumažėjusi dėmesio koncentracija, atrodo lyg pablogėjo atmintis, sumažėja darbingumas. Jie pesimistiški, blogai miega, jaučia diskomfortą, yra pasyvūs ir abejingi, tačiau kasdienius poreikius tenkinti sugeba. Paprastai pacientai mano, kad neįmanoma palengvinti jų kančių, kad jie visada tokie buvo. Artimieji gali pastebėti, kad žmogus tapo nekalbus, nepatenkintas savimi, labiau savikritiškas, lyg kaltintų save dėl visų negandų, nustoja planuoti ateitį, kažką kurti.
Distimija. Ligos eiga
Suaugusiesiems ši liguistai niūri nuotaika trunka ne trumpiau nei dvejus metus, vaikams- ne trumpiau nei vieneri metai. Nuolatos kenčiantys pacientai gali patirti dienų ar savaičių trukmės savijautos pagerėjimo periodų. Jei distimija prasideda iki 21 metų, ji laikoma ankstyvąja. Paprastai užklumpa nepastebimai ir nėra siejama su konkrečiais paciento patirtais išgyvenimais, nelaimėmis ar stresu. Ligai progresuojant, išsivysto didžioji depresija, gali kilti savižudiškų minčių, tokiu atveju nustatoma „dviguba depresija“, kurios prognozė yra žymiai prastesnė.
Distimija. Diagnostika
Kad būtų diagnozuota distimija, depresiniai požymiai turi tęstis bent dvejus metus. Ligos diagnostika pagrįsta klinikiniu vertinimu, išklausant ligonio nusiskundimus, atidžiai jį apžiūrėjus. Labai naudinga informacija iš artimų pacientui žmonių. Tiksliau įvertinti ligą padeda specialios psichopatologinio vertinimo skalės, pagal įvairias metodikas gali būti atliekami asmenybės ir psichinių procesų tyrimai. Taip pat gali būti taikomi biologiniai tyrimai, tokie kaip deksametazoninis supresijos testas, kurio pagalba nustatomi kortizolio apykaitos sutrikimai (tokie sutrikimai nustatoma apytikriai kas antram sergančiajam distimija) ir poligrafinis miego tyrimas, kuris padeda ligą atskirti nuo miego ir nerimo sutrikimų.
Distimija. Gydymas
Pagrindiniai distimijos gydymo būdai yra medikamentinis ir kognityvinė bihevioristinė psichoterapija. Vidutiniai ir sunkiai depresijai gydyti skiriami antidepresantai, taip pat gali būti taikomi nemedikamentiniai gydymo būdai: gydymas elektros impulsais, transkraniinė magnetinė stimuliacija, miego ribojimas, šviesos terapija, klajoklio nervo stimuliacija. Distimiją reikia skirti nuo depresijos, dvipolio afektinio sutrikimo, organinės priežasties nuotaikos sutrikimų, nerimo sutrikimų.
Distimija. Profilaktika
Profilaktinis medikamentinis gydymas pradedamas esant visiškam ligos atoslūgiui. Jei nepasireiškia šalutinių reiškinių, o poveikis geras- tęsiamas visą gyvenimą. Dėl nėštumo ar kitų priežasčių staiga nutraukus profilaktinį ir palaikomąjį gydymą, atsiranda didelė tikimybė ligai vėl staiga pasikartoti. Medikamentinį profilaktinį gydymą papildo psichoterapija, artimųjų ir pacientų švietimas- socialinė terapija.
Kita informacija
Nemedikamentinio gydymo efektyvumas: miego ribojimas- 59 proc. atvejų pagerėjimas, tačiau poveikis trumpalaikis. Šviesos terapija - 6-80 proc. atvejų pagerėjimas. Gydymas elektros impulsais: veiksmingumas gydant maniją yra 80 proc., gydant depresiją- 78 proc. Apie 10 proc. ligonių spontaniškai pasveiksta. Įdomu tai, kad 75 proc. sergančiųjų 5 metų laikotarpiu pasireiškia ryškus depresijos epizodas, kuriam praėjus toliau tęsiasi distimija. Tokia kombinacija gydytojų vadinama dviguba depresija.
Lithuanian