Ektopinis nėštumas

Ankstyvose stadijose ektopinis nėštumas nesiskiria nuo normalaus – pranyksta menstruacijos, padidėja krūtų jautrumas, prasideda galvos svaigimas ir pykinimas, padažnėja šlapinimasis. Pirmieji ektopinio nėštumo požymiai gali būti kraujavimas iš makšties, pilvo ar dubens srities skausmas (dažniausiai praėjus 6-8 savaitėms po mėnesinių išnykimo). Ektopiniam nėštumui progresuojant pasireiškia: pilvo ar dubens srities skausmas, kuris stiprėja judant ar stanginantis, stiprus kraujavimas iš makšties, skausmas lytinių aktų metu ar tiriant pilvą, galvos svaigimas ir alpimas dėl vidinio kraujavimo, šoko požymiai, pečių juostos skausmas dėl kraujavimo į pilvo ertmę po diafragma (kraujas dirgina diafragmą ir sukelia pečių lanko skausmą).

Svarbu tai, kad kai kurie ektopinio nėštumo požymiai yra panašūs į gręsiančio persileidimo simptomus, todėl tikslesnei diagnozei ir gydymui būtina skubiai kreiptis į gydytoją.

Normaliai nėštumo pradžioje apvaisinta moteriška lytinė ląstelė keliauja kiaušintakiais į gimdą, kur implantuojasi ir auga. Tačiau 2 % visų nėštumų atvejų būna ektopiniai. Ektopinis nėštumas neilgai gali palaikyti embriono gyvybę, bet vaisius gali užaugti toks didelis, kad ima trūkinėti vidaus struktūros, prasideda stiprus nekontroliuojamas vidinis kraujavimas.

Ektopinis nėštumas gali pažeisti kiaušintakius, taip pasunkindamas galimo kito nėštumo ateityje galimybę. Visgi ektopinio nėštumo atvejai diagnozuojami anksti, taip išvengiant pavojaus gyvybei. Trūkęs ektopinis nėštumas gali sukelti pavojingą kraujavimą į pilvo ertmę.

Laiku nediagnozavus ektopinio nėštumo tenka pašalinti dalį kiaušintakių, todėl sumažėja vaisingumas, o esant vidiniam kraujavimui reikalingi kraujo perpylimai, kurie gali sukelti alergines reakcijas ar net šoką. Dirginant kiaušintakius ir dėl palankios terpės infekcijai gali vystytis lėtinė infekcija – salpingitas. Didėjantis embrionas kartais užauga toks didelis, kad ima spausti žarnas ir sukelia jų nepraeinamumą.

Moterų mirtingumas ektopinio nėštumo atveju yra 1 iš 1000 atvejų.

Daugelis ektopinio nėštumo atvejų aptinkami apžiūrint pilvą, ultragarsinio tyrimo metu ar iš kraujo laboratorinio tyrimo rezultatų.

Pagrindiniai tyrimai yra: pilvo fizinis ištyrimas tikrinant gimdos ar kiaušintakių paburkimą, o ektopinio nėštumo atveju čiuopiant mažesnę gimdą nei ji turėtų būti; dubens ultragarsinis tyrimas, kurio metu taikomos ultragarso bangos vidaus organams pamatyti, o transvaginalinis ultragarsinis tyrimas yra patikimiausias būdas nustatyti embriono įsitvirtinimo vietą (gimdinis nėštumas stebimas praėjus 6 savaitėms po menstruacijų išnykimo); nėštumo hormonų kraujyje nustatymas (pavyzdžiui, normalaus nėštumo atveju hormono žmogaus choriono gonadotropino kiekis padvigubėja kas dvi nėštumo dienas, todėl lėtesnis hormono koncentracijos didėjimas gali rodyti anomalų nėštumą).

Vėlesnis nei 5 savaičių ektopinis nėštumas diagnozuojamas ir gydomas laparoskopiškai.

Dažniausiai aptiktas ektopinis nėštumas gydomas tuoj pat siekiant išvengti kiaušintakių plyšimo ir kraujavimo pavojaus. Gydymo kryptis priklauso nuo nėštumo stadijos ir bendros sveikatos būklės, todėl ankstyvam ektopiniam nėštumui nutraukti galima rinktis tiek medikamentinį, tiek operacinį gydymą.

Jeigu ektopinis nėštumas sukelia ryškių simptomų, pavyzdžiui, kraujavimą, reikalinga operacija. Dažniausiai taikoma laparoskopinė operacija.

Yra situacijų, kai gydymas nereikalingas, pavyzdžiui, esant didelei natūralaus persileidimo tikimybei (stebimas žmogaus choriono gonadotropino kiekio kraujyje mažėjimas).

Ektopinio nėštumo išvengti neįmanoma, tačiau galima išvengti pavojingų komplikacijų. Jeigu jūs atpažinote vieną ar daugiau rizikos veiksnių, būdingų jums, kartu su gydytoju galite atidžiai stebėti pirmąsias nėštumo savaites.

Jeigu rūkote – meskite, taip sumažinsite ektopinio nėštumo išsivystymo riziką. Taip pat patariama mylėtis su apsaugos priemonėmis, nes taip išvengsite lytiniu keliu plintančių ligų ir jų sukeliamos uždegiminės dubens ligos.