Gastrinoma – tai retas endokriniškai aktyvus auglys, dažniausiai išsivystantys kasoje ar dvylikapirštėje žarnoje. Šie augliai išskiria hormoną gastriną, kuris reguliuoja skrandyje išskiriamos rūgšties kiekį. Gastrinomos išskiria didelius gastrino kiekius, todėl skrandyje gaminama daug rūgšties. O tai nulemia skrandžio ir plonosios žarnos opas. Nėra aišku, kas sukelia šį susirgimą. Pastebėta, jog asmenys, sergantys pirmojo tipo daugybinių endrokrininių navikų (MEN1) sindromu, turi didesnę riziką negu kiti žmonės susirgti gastrinoma. 60-90% gastrinomų yra piktybinės (vėžinės), o likusi dalis – gerybinės. Ne visuomet lengva nustatyti, kokio tipo gastrinoma žmogus serga. Kai kurie tyrimai padeda įvertinti, kaip stipriai auglys yra išplitęs, tačiau diagnozė nėra iki galo aiški, kol neatliekama operacija. Dažniausiai gastrinomos yra lėtai augantys augliai. Dažniausios jų lokalizacijos yra: kasos galva (prie pat žarnos) ir dvylikapirštė žarna. Dvylikapirštės žarnos gastrinomos dažniausiai būna smulkios (iki 1cm dydžio) ir retai išplinta į kitus organus. Rečiau gastrinomos nustatomos: skrandyje, kepenyse, tulžies pūslėje, kiaušidėse; dar rečiau randamos širdyje ar plaučiuose. |
Atvejais, kai žmogaus organizme nustatomi dideli gastrino kiekiai, didelis skrandžio rūgštingumas ir didelės opos, nustatomas Zollinger Ellison sindromas.