Gimdos atonija

Gimdos atonija pasireiškia gausiu kraujavimu iš makšties po vaisiaus ir placentos gimimo. Jei kraujavimas itin gausus, pradeda kristi pacientės kraujospūdis. 

Užgimus vaisiui (ar vaisiams) ir placentai gimdos sienoje lieka didžiulis placentos dydžio plotas, prie kurio ji tvirtinosi. Šis plotas yra tarsi atvira žaizda, nes į ją ateina ir iš jos išeina daug įvairių kraujagyslių, kurios buvo reikalingos placentinei medžiagų apykaitai palaikyti.

Nesusitraukus gimdos raumenims, kraujagyslės lieka nesuspaustos ir iš jų gausiai kraujuoja. Kraujas veržiasi pro makštį. Gali pradėti kristi pacientės kraujospūdis. Nesiimant veiksmų, šis kraujavimas gali nulemti šoką ar net pacientės mirtį. 

Gimdos atonija diagnozuojama aptikus gausų kraujavimą iš gimdos tuoj po gimdymo. Čiuopiant gimdą pro priekinę pilvo sieną, gimdos dugnas (viršutinė jos dalis) būna aukštai ir yra minkštas (normaliai gimda turi būti gerokai susitraukusi tuoj po gimdymo, ir čiuopiant būti gana kieta). 

Gimdos atonija gali būti gydoma įvairiais metodais: gimdos masažu, vaistais, kraujo perpylimu, operaciniu būdu. Dažniausiai šie metodai taikomi vienas po kito, jei ankstesnis ar ankstesni nepadėjo. Po gimdymo gydytojas apžiūri gimdymo takus, baigęs apžiūrą jis pats, arba akušerė pamasažuoja gimdą per priekinę pilvo sieną. Tai skatina gimdos raumenis susitraukti. Jeigu masažas nepadeda ir vyksta kraujavimas iš gimdos, skiriami stiprūs gimdos susitraukimą skatinantys vaistai.

Jei kraujavimas ir tuomet nesustoja, tokiai moteriai reikalinga skubi chirurginė pagalba. Operacijos metu gimdos sienos yra suglaudžiamos ir apjuosiamos siūlu, kuris palaiko gimdą tokiame pavidale. Labai retais atvejais, kai toks gydymas taip pat nėra veiksmingas, tenka atlikti gimdos arterijos embolizaciją (ji užkemšama specialiomis medžiagomis), atlikti jos perrišimą ar net pašalinti pačia gimdą. 

Gimdos atonijos prevencijos tikslu daugumoje ligoninių iš karto po vaisiaus arba po placentos gimimo moteriai yra suleidžiama oksitocino – vaisto, skatinančio lygiųjų, tarp jų ir gimdos, raumenų susitraukimą. Moksliškai įrodyta, kad ši procedūra yra labai veiksminga ir daugeliu atveju apsaugo nuo gimdos atonijos. Oksitocinas leidžiamas į veną arba į raumenis.

Profilaktiškai veikia ir gimdos masažas, kuris taip atliekamas daugeliui moterų, apžiūrėjus jos gimdymo takus ir, jei reikia, juos susiuvus. Masažuodamas gimdą gydytojas arba akušerė ne  tik įvertina, kaip gimda pati traukiasi, bet ir skatina ją trauktis toliau. 

Kai kurios moterys, pagimdžiusios naujagimį ir placentą, po kelių minučių vėl ima jausti sąrėmius, kurie kartais gali būti netgi gana skausmingi. Šie skausmai gali trukti keletą dienų. Jie rodo, kad gimda traukiasi. Dažniausiai iš karto po gimdymo gimdos dugnas gali būti čiuopiamas kiek žemiau bambos.

Pirmąją dieną po gimdymo jis vėl kiek pakyla ir būna čiuopiamas ties bamba, vėliau ima leistis, daugmaž 1cm per dieną. Daugmaž po savaitės gimda, kaip ir prieš nėštumą, nebegali būti čiuopiama per pilvo sieną, nes būna susitraukusi ir sugrįžusi į mažąjį dubenį.