Gimdos gleivinės (endometriumo) hiperplazija – tai žymus ir anomalus gimdos gleivinės išvešėjimas.
Gimdos gleivinė vadinama endometru. Ji kas mėnesį išveša pasiruošdama priimti galimai apvaisintą kiaušialąstę, tačiau apvaisinimui neįvykus endometras pašalinamas iš gimdos per mėnesines. Visą menstruacinio ciklo procesą kontroliuoja du hormonai – estrogenas ir progesteronas. Jeigu šių hormonų koncentracijos išsibalansuoja, gali prasidėti nekontroliuojamas endometro vešėjimas.
Daugeliu atvejų endometriumo hiperplazija yra gerybinė, nevėžinė būklė, dažniausiai pasitaikanti moterims po menopauzės, kai nebevyksta ovuliacija, todėl nebegaminamas progesteronas ir gimdos gleivinė nebenusilupa.
 |
„Artėjantis klimaksas gąsdina ne vieną moterį – neramu ne tik dėl pasikeisiančių fizinių funkcijų, bet ir dėl pačios gamtos išrašomos diagnozės – jaunystės pabaiga.“ Plačiau skaitykite čia: |
Skiriama paprasta ir sudėtinė gimdos gleivinės hiperplazija. Taip pat ji klasifikuojama remiantis tuo, ar randama pakitusių (atipiškų) ląstelių.
Estrogenas yra atsakingas už endometro augimą, o progesteronas jį palaiko ir kontroliuoja. Per didelis estrogeno ir per mažas progesterono kiekis gali sukelti pernelyg greitą ir nekontroliuojamą endometro ląstelių augimą.
Moterys, kurioms taikoma estrogeno hormonų terapija neskiriant progesterono, turi didelę endometriumo hiperplazijos ir gimdos vėžio išsivystymo riziką. Endometriumo hiperplaziją taip pat gali sukelti tokios lėtinės ligos kaip cukrinis diabetas, nutukimas ar kiaušidžių policistinis sindromas.
Pagrindiniai gimdos gleivinės hiperplazijos išsivystymo rizikos veiksniai:
– vyresnis nei 35 metai amžius;
– baltoji rasė;
– nėštumų nebuvimas;
– pomenopauzinis laikotarpis;
– ankstyvos mėnesinės;
– gretutinės ligos (cukrinis diabetas, kiaušidžių policistinis sindromas, tulžies pūslės ar skydliaukės ligos);
– nutukimas;
– rūkymas;
– paveldimumas.
Lithuanian