Hospitalinės infekcijos – tai infekcijos, kuriomis užsikrėtęs ligonis guldomas į ligoninę ar kitą sveikatos priežiūros įstaigą. Simptomai gali pasireikšti ir išvykus iš gydymo įstaigos.
Šios infekcijos ypatingos tuo, kad jos sunkiai išgydomos ir yra atsparios daugeliui antimikrobinių vaistų.
Hospitalines infekcijas gali sukelti įvairių rūšių bakterijos, pavyzdžiui, pseudomonos, klebsielės, salmonelės, ešerichijos, stafilokokai (stafilokokai dažniausiai užkrečia chirurgines žaizdas).
Kartais infekcijas gali sukelti ir grybeliai, tokie kaip Candida albicans ar tam tikri virusai, ypač žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, ar kurių būklė imunodeficitinė.
Galimi įvairūs užsikrėtimo būdai.
Kontaktinis. Per užkrėstus paviršius, patalynes ir drabužius, medicininius instrumentus, nešvarias rankas.
Oro lašelinis. Taip plinta kvėpavimo takų infekcijos.
Alimentinis. Per maistą ir vandenį. Tokiu būdu plinta virškinamojo trakto infekcijos.
Hospitalinės infekcijos gali būti endogeninės arba egzogeninės.
Endogeninės. Paciento organizme esantis mikroorganizmas sukelia ligą.
Egzogeninės. Kai mikrobas patenka į žmogaus organizmą iš jį supančios aplinkos ir sukelia ligą.
„Kartais ligoniams viduriavimas būna itin sunkios formos, todėl jie turi būti hospitalizuoti. Tokiems ligoniams salmonelės iš žarnyno gali patekti į kraują bei į kitus vidaus organus ir sukelti mirtį.“ Plačiau skaitykite čia:
|
Yra daug hospitalinių infekcijų priežasčių.
Netinkamos sanitarinės sąlygos gydymo įstaigose:
– nesilaikoma higienos reikalavimų (nekruopščiai plaunamos rankos, netinkamai dezinfekuojami užteršti paviršiai, medicininiai instrumentai, patalpos);
– trūksta slaugos priemonių.
Paciento rizikos veiksniai:
– ilga gydymosi ligoninėje trukmė;
– daug invazinių procedūrų;
– nusilpęs ligonio imunitetas (įvairios lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, vėžinis susirgimas, bronchinė astma, lėtinis bronchitas);
– imunosupresinių vaistų vartojimas;
– taikyta spindulinė terapija;
– alkoholizmas;
– narkotikų vartojimas;
– reintubacija;
– ilgai nekeičiami intraveniniai ar šlapimo pūslės kateteriai.
Didžiausia rizika užsikrėsti hospitaline infekcija tenka reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus pacientams, nes ten gydomi sunkiausios būklės ligoniai.
Taip pat didesnės rizikos grupei priklauso vaikai iki vienerių metų.