Infekcinė mononukleozė

Tipiškiausia ligos eiga ir ryškiausi požymiai būdingi paaugliams ir jauniems suaugusiesiems.

Mažiems vaikams eiga gali būti blanki, simptomai neišreikšti, jų gali būti tik keli, todėl infekcija dažnai lieka neatpažinta ir nediagnozuota.

Tipiniai infekcinės mononukleozės požymiai:

- karščiavimas;
- kaklo, pažastų limfmazgių, padidėjimas;
- bendra bloga savijauta, silpnumas;
- tonzilitas, gerklėje matomos apnašos, ligonį vargina gerklės skausmas;
- kepenų ir blužnies padidėjimas.

Infekcinės mononukleozės inkubacinis laikotarpis (laiko tarpas nuo sukėlėjo patekimo į imlų organizmą ir pirmųjų požymių pasireiškimo) yra gana ilgas – 30–50 dienų.

Liga pasireiškia ūmiai – netikėtai pakyla temperatūra, vargina bendra bloga savijauta, silpnumas, galvos skausmas, gerklės skausmas (galima supainioti su pūlinga angina).

Temperatūra itin aukšta būna tik kelias dienas, paskui ji nukrinta iki ~38 laipsnių Celsijaus ir tokia gali laikytis iki 20 dienų. Mąžtant temperatūrai mažėja ir gerklės skausmas, tačiau padidėję limfmazgiai gali išlikti iki kelių mėnesių.

Jei požymiai nedingsta ilgiau nei 6 mėnesius, infekcija vadinama lėtine.

Galimos komplikacijos sergant infekcine mononukleoze:

- blužnies plyšimas dėl jos padidėjimo (pasireiškia labai staigiu, veriančio, duriančio pobūdžio skausmu viršutinėje kairėje pilvo pusėje);
- širdies pažeidimas (miokarditas – širdies raumens uždegimas);
- nervų sistemos pažeidimai (encefalitas – smegenų uždegimas, meningitas – smegenų dangalų uždegimas. 

Retesnės komplikacijos:

- anemija (mažakraujystė; ji pasireiškia pabalimu, silpnumu, galvos svaigimu, padažnėjusiu pulsu);
- trombocitopenija (kraujo kūnelių – trombocitų – kiekio sumažėjimas).

Kartais tonzilės gali patinti taip, kad ligonis negali kvėpuoti ir pradeda dusti, – tada reikia intubuoti (į trachėją įkišti vamzdelį).

Ligos diagnostika remiasi klinikiniais požymiais, epidemiologine apklausa ir kraujo tyrimu.

Klinikiniai požymiai:

- karščiavimas;
- limfmazgių padidėjimas;
- tonzilitas;
- blužnies ir kepenų padidėjimas;
- galvos skausmas;
- bendra bloga savijauta;
- silpnumas;
- „nosinis balsas“;
- kvėpavimas pro burną;
- knarkimas naktį.

Epidemiologinė apklausa – kontaktas su sergančiuoju.

Kraujo tyrimas – baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) padidėjimas. Randama limfocitų netipinių formų, gali būti pagausėję kepenų fermentų.

Specifinės terapijos sergant infekcine mononukleoze nėra.

Taikomas tik simptominis gydymas:

- antipiretiniai vaistai karščiavimui mažinti;
- skysčių balansui atstatyti geriamieji tirpalai arba lašelinės;
- skausmams malšinti – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.

Gerklės skausmus gali apmalšinti skalavimas vandeniu su soda.