Karcinoido sindromas

Konkretūs karcinoido sindromo simptomai gali būti įvairūs, Jie priklauso nuo to, kokias medžiagas auglys išskiria į kraują. Dažnas ligos požymis yra odos raudonis. Dažniausiai jis užplūsta epizodiškai, paveikia veido ir krūtinės odą. Jaučiamas karštis. Tokie priepuoliai gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Kartais jie pasireiškia be jokios pastebimos priežasties, o kartais juos provokuoja stresas, įtampa, fizinis krūvis ar alkoholio vartojimas.

Karcinoido sindromui taip pat yra būdingas veido odos pažeidimas, pasireiškiantis išryškėjusiu veniniu tinklu, sudarančiu rausvas dėmes. Dažniausiai tokios dėmės matomos ant nosies ar viršutinės lūpos. Šiai ligai būdingas ir viduriavimas. Jis būna dažnas, išmatos vandeningos, gali kamuoti pilvo skausmai.

Taip pat karcinoido sindromui būdingas pasunkėjęs kvėpavimas, primenantis astmos priepuolius, dusulį, bei dažno širdies plakimo priepuoliai. Priklausomai nuo to, kokios lokalizacijos yra pats karcinoidas, galimi įvairūs papildomi simptomai. Jeigu jis yra krūtinės ląstoje, gali pasireikšti jos skausmas, nuovargis, kosulys. Jeigu jis yra žarnyne, gali sutrikti virškinimas, atsirasti žarnų nepraeinamumas ar kraujavimas iš virškinamojo trakto. 

Susirgus karcinoidiniu vėžiu, simptomų paprastai gana ilgai nebūna. Taip yra todėl, kad ligos pradžioje kepenys geba jų išskiriamas chemines medžiagas greitai neutralizuoti. Todėl dažniausiai šis karcinoido sindromas pasireiškia tuo metu, kai karcinoidas jau būna išplitęs iš savo pirminės lokalizacijos į kepenis, tai yra, liga jau būna pažengusi. Pažeistos kepenys nebegeba neutralizuoti naviko išskiriamų cheminių medžiagų ir ima ryškėti ligos požymiai. Net ir pasireiškus pirmiesiems ligos požymiams, jie gana ilgai būna nespecifiniai.

Karcinoido sindromas diagnozuojamas įvertinus paciento skundus, fizinės apžiūros ir tyrimų duomenis, bei atmetus kitas galimas diagnozes. Diagnozuojant karcinoido sindromą gali pasitarnauti tokie tyrimai: šlapimo (jame nustatomas karcinoido išskiramo serotonino skilimo produktas, leidžiantis įvertinti galimą serotonino kiekį kraujyje), kraujo (jame nustatomas chromograninas A – medžiaga, kurią neretai išskiria karcinoidai), bei vaizduojamieji tyrimai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija. Jos metu ne tik nustatomi pirminio auglio lokalizacija ir dydis, bet ir įvertinamas galimas vėžio išplitimas. 

Jeigu karcinoidas išplito į kepenis, galimi keli skirtingi antrinių auglių gydymo būdai. Juos naikinti galima įvairiomis procedūromis, kurių metu naudojama šiluma arba šaltis (radiodažnuminė abliacija, krioterapija) arba sumažinti jų kraujotaką tikintis, kad jų ląstelės žus, atlikus kepenų arterijos embolizaciją.

Kadangi kol kas yra neaiškios karcinoido sindromą bei karcinoidinius vėžius sukeliančios priežastys, nėra nustatyta ir efektyvių, moksliškai pagrįstų būdų nuo šių būklių apsisaugoti.