Karpos – tai nevėžinės odos išaugos, kurias sukelia papilomos virusas. Karpos dažnos tiek vaikams, tiek suaugusiems, jos gali plisti į kitas kūno dalis arba kitiems asmenims. Yra daugiau nei 100 papilomos viruso tipų, kurie gali sukelti karpas. Dažniausiai karpos yra neskausmingos (nebent lokalizuotos ant padų), jos po kurio laiko išnyksta savaime.
Skiriami keli pagrindiniai karpų tipai: paprastosios karpos (išaugos aplink nagus, ant plaštakų, šiurkščiu paviršiumi, pilkai gelsvos spalvos), padų (atsiranda ant padų, yra su juodais mazgeliais, plokščios, gali būti skausmingos), plokščiosios (maži, plokšti dariniai, kurie auga grupėmis iki 100 vienetų, dažniausiai atsiranda vaikams ant veido), lytinių organų karpos (auga ant lytinių organų, perduodamos lytinio kontaktu metu; jos švelnios tekstūros), siūlinės (mažos, ilgos, siauros išaugos dažniausiai ant akių vokų, veido, kaklo).
Karpas sukelia žmogaus papilomos viruso štamai. Daugelis viruso tipų sukelia nepavojingas būkles, tačiau kai kurie gali sukelti net gimdos kaklelio vėžį. Virusai plinta nuo žmogaus žmogui, per asmeninius daiktus, karpų atsiradimas priklauso nuo žmogaus organizmo apsaugos sistemos stiprumo.
Didesnė karpų atsiradimo rizika yra vaikams ir jauniems suaugusiems, taip pat žmonėms su nusilpusia imunine sistema, sergantiems AIDS, asmenims, turėjusiems organų transplantacijų.
Lithuanian