Kserozė

Kserozė pasireiškia odos sausumu, šiurkštumu, grubumu, pleiskanojimu. Ji tampa paraudusi, matinė, gali atsirasti įtrūkimų. Ligai pažengus įtrūkimai gali tapti uždegimiški, tuomet jie parausta, tampa karšti. Dažniausiai kserozės pažeidžiamos vietos yra: kojos, ypač blauzdų priekiniai paviršiai, rankos, ypač plaštakų nugariniai paviršiai, pilvas, ypač jo šoniniai paviršiai tarp apatinio šonkaulio ir dubens kaulų.

Kai kurie žmonės, sergantys kseroze, neturi beveik jokių simptomų. Kiti, priklausomai nuo odos pažeidimo laipsnio ir gretutinių ligų (ypač tai susiję su uždegiminėmis ligomis, pavyzdžiui atopiniu dermatitu) gali skųstis stipriu odos niežuliu.

Kserozės eiga paprastai banguojanti, ypač jeigu ją sukėlė atopinis dermatitas. Paprastai kserozė paūmėja žiemą, kada šaltas oras dar labiau ima sausinti ir dirginti odą.

Kserozė diagnozuojama pagal paciento skundus, jo apžiūrą ir įvairius kitus tyrimus, padedančius įvertinti gretutines ligas ir atmesti kitas galimas diagnozes. Paprastai kserozę diagnozuoja gydytojas dermatologas, atmetęs bakterines, grybelines, alergines odos ligas.  

Pagrindinis kserozės gydymo principas yra odos drėgmės didinimas ir esančios drėgmės išsaugojimas. Turintiems sausą odą žmonėms rekomenduojama praustis vieną kartą per dieną vėsiu vandeniu. Maudynių trukmė turėtų būti ribojama iki 15 minučių. Negalima odos trinti rankšluosčiu. Svarbu pasirinkti tinkamas kūno priežiūros priemones. Reikėtų naudoti bemuilius prausiklius, neturinčius savo sudėtyje kvapiklių, dažiklių, alkoholio. Iš karto po maudynių, kol oda dar drėgna, ją reikėtų tepti losjonu ar emolientu, pagaminti aliejaus pagrindu.

Žmonėms, turintiems sausą odą, drėkinti ją įvairiomis priemonėmis reikėtų keletą kartų per dieną. Vertėtų ieškoti priemonių, kurių sudėtyje yra glikolio, pieno rūgšties ar šlapalo. Jeigu žmogų labai vargina niežulys, gydytojas gali skirti tepalą su hormonais. Jeigu odoje esantys įtrūkimai infekavosi bakterijomis, jis paskirs priemones su antibiotikais. 

Ne visada lengva išvengti kserozės, tačiau žmonės, kurių oda yra linkusi į sausumą, arba tie, kurie serga ligomis, siejamomis su kseroze, turėtų nadotis šiais patarimais, norėdami išvengti odos sausėjimo.

Pirmiausia, reikėtų praustis ne daugiau kaip vieną kartą per dieną. Antra, prausimosi trukmė turėtų būti kuo trumpesnė, taigi geriau yra rinktis dušą, negu vonią. Patariama vengti ir kitokio buvimo vandenyje: ilgų maudynių vandens telkiniuose ar baseinuose. Vandens temperatūra turėtų nebūti aukšta, rekomenduojama vengti karšto vandens. Prausiantis reikėtų naudoti švelnius prausiklius be alkoholio, dažiklių,  kvapiklių, detergentų. Galima rinktis priemones, kurių sudėtyje yra aliejaus. Maudantis nereikėtų naudoti kempinės. Patariama, nusiprausus rankšluosčiu ne trinti, bet švelniai tapšnoti odą. Po maudynių odą reikia padengti drėkinančiais losjonais ar emolientais. Rekomenduojama vartoti kuo daugiau vandens. Namuose galima naudoti oro drėkintuvą. Vasarą labai svarbu naudoti priemones nuo saulės.