Lėtinė limfoleukemija

+1
+1 -0

Lėtinė limfoleukemija – lėtai besivystantis baltųjų kraujo kūnelių (limfocitų) vėžys. Šis onkologinis susirgimas sukelia lėtą B limfocitų kiekio didėjimą.

Vėžinės ląstelės plinta per kraują ir kaulų čiulpus. Vėliau jos gali pažeisti limfmazgius ir kitus organus, pavyzdžiui, kepenis, blužnį. Ilgainiui ši liga sukelia kaulų čiulpų nepakankamumą.

Lėtine limfoleukemija paprastai suserga maždaug 70 metų sulaukę asmenys, dažniau vyrai nei moterys. Labai retai ji diagnozuojama jaunesniems kaip 40 metų amžiaus žmonėms. Liga labiau paplitusi tarp žydiškos kilmės asmenų, kilusių iš Rusijos ar Rytų Europos.

Nėra žinoma, kokie veiksniai sukelia lėtinės limfoleukemijos vystymąsi. Ryšys tarp cheminių medžiagų, radiacijos, virusų ir šio vėžio atsiradimo nebuvo aptiktas. Mokslininkai vis dar mėgina išsiaiškinti, kas sukelia DNR mutaciją, kai normalūs B limfocitai virsta vėžiniais ir nesustabdomai dalinasi gamindami kitus nenormalius B limfocitus.

Lėtinė limfoleukemija. Simptomai

Lėtinės limfoleukemijos simptomai dažniausiai vystosi labai pamažu. Ji neretai diagnozuojama žmonėms, kuriems kraujo tyrimas buvo atliktas dėl visai kitų priežasčių.

Ligos požymiai:

- sergantieji dažnai jaučiasi pavargę, nusilpę;
- padidėjęs prakaitavimas (ypač naktinis);
- karščiavimas;
- padidėję, tačiau neskausmingi limfmazgiai;
- padidėjusi blužnis (dažnai), jos srityje (po kairiuoju šonkaulių lanku) gali būti jaučiamas maudimas;
- apetito praradimas (dažnai);
- spartus svorio kritimas;
- padažnėjusios infekcijos.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *