Manija – tai psichikos ligų grupei priskiriamas sutrikimas, kuris pasireiškia liguistai pakilia nuotaika, džiaugsmingumu, linksmumu. Taigi, manija savo požymiais yra priešingas depresijai nuotaikos sutrikimas. Skiriami keli manijos tipai. Pikta manija- tai manija, kurios metu pasireiškia džiaugsmingumas kartu su pykčiu, irzlumu, dirglumu. Kai ligoniai būna liguistai linksmi, bet vangūs, pasyvūs, nenori imtis jokios veiklos, diagnozuojama neproduktyvi manija. Manija, kuriai būdingas stuporas, t.y. ligonio nejudrumas, nekalbumas, pasireiškia sulėtėjusiu, prislopintu mąstymu ir judėjimu, nors ligonis linksmas, džiaugsmingas. Šis sutrikimas sutinkamas rečiau nei depresija ir jau kelis dešimtmečius ligos atvejų mažėja. Manija serga tiek vyrai tiek moterys, dažniau jauname amžiuje (15-30 metų). Manijos priežastys, kaip ir daugumos psichinių ligų, nėra iki galo aiškios. Pastebima, kad didelę riziką turi žmonės, kurių pirmos eilės giminaičiai serga šia liga, taigi galima spėti, jog tai su paveldėjimu susijęs sutrikimas. Tiriant dvynius, nustatyta, jog sergant vienam identiškam dvyniui, kitas susirgti manija turi 70proc. riziką. Sergant neidentiškam dvyniui- 25proc. Kitos priežastys, galinčios turėti įtakos manijai pasireikšti, gali būti neurologinės, psichologinės, bei neuromediatorių, tokių kaip serotoninas, noradrenalinas, apykaitos sutrikimai. Neurologinės priežastys gali būti galvos traumos, onkologiniai galvos smegenų susirgimai. Iš psichologinių veiksnių įtakos turi socialinė aplinka, dažnos konfliktinės situacijos, ilgalaikis stresas. Neretai manijos epizodai pasireiškia sergant tokiomis ligomis kaip maniakinė depresija, bipolinis afektinis susirgimas, šizofrenija ir kt. Manija gali būti su psichozės simptomatika arba be jos. Psichiką veikiančios medžiagos, tokios kaip nikotinas, amfetaminas, turinas, kuris įeina į energetinių gėrimų sudėtį, kokainas, taip pat sukelia į maniją panašią būseną.
Manija
Manija. Simptomai
Tipiškam maniakiniam sindromui būdinga požymių triada: linksma nuotaika, pagreitėjusios asociacijos, suaktyvėję judesiai. Pasitaiko ir atipiškų ligos išraiškų. Maniakai skiriasi iš kitų žmonių savo išvaizda, kalba, bendravimu. Dažniausiai tokie žmonės ima rengtis ryškiai, ekstravagantiškai, iššaukiančiai, netinkamais progai drabužiais. Jų akys žiba, veidas įraudęs, gyvas, pacientas atrodo jaunesnis nei iš tiesų yra. Kartais maniakai gali visiškai neskirti dėmesio savo išvaizdai: nesiskusti barzdos, nekirpti plaukų, moterys- nesidažyti. Kalba ciniška, paviršutiniška, netaktiška. Mėgsta kalbėti erotinėmis temomis, vartoja daug nederamų žodžių. Kalba garsiai, išraiškingai, pertraukdami kitus. Labai siekia bendrauti. Gali užkalbinti nepažįstamus žmones gatvėje, siūlyti jiems įvairias paslaugas, dalinti patarimus, naktį gali skambinti menkai pažįstamiems žmonėms ir prašyti pasikalbėti. Jei ligonio paprašoma užrašyti savo mintis, pastebima, jog jos menkai siejasi tarpusavyje, yra padrikos, daug pataisymų, braukymų, praleistų raidžių ir žodžių, rašoma greitai ir daug, didelėmis raidėmis. Maniakai fiziškai jaučiasi labai stiprūs, žvalūs, miega nedaug- 2-3 valandas, keliasi anksti- „tvarkyti svarbių reikalų“. Nepavargsta po darbo dienos, kelionių. Linkę ieškoti atsitiktinių lytinių santykių, vartoti alkoholį, narkotines medžiagas, švaistyti pinigus. Kuria daug planų, tačiau juos įvykdyti pristinga kryptingumo, susikoncentravimo, nuoseklumo, todėl greitai meta vienus darbus ir imasi kitų. Gali neskirti tikrovės nuo fantazijų, retai, bet pasitaiko iliuzijų ir haliucinacijų. Šios dažniausiai pasireiškia kaip girdimi malonūs garsai, užuodžiami kvapai, pasaulis atrodo spalvingas, šviesus, jaučiamas didelis fizinis komfortas, todėl maniakai labai nekritiški sau ir aplinkai. Maniakinis epizodas trunka ne trumpiau nei savaitę, o laiko tarpas tarp epizodų gali būti net keli metai.
Manija. Ligos eiga
Dažniausiai manijos epizodas prasideda staiga ir tęsiasi nuo keleto dienų iki kelių mėnesių. Iš pradžių būna neryškūs, linkę pasireikšti sezoniškai, dažniausiai rudenį ir pavasarį. Vėliau epizodai tampa ryškesni, sezoniškumas nebeturi įtakos. Artimuosius ima gąsdinti toks ligonio elgesys, jie jį atstumia, vengia bendrauti. Tai tik pablogina situaciją ir ligos eigą.
Manija. Diagnostika
Manijai, kaip ir daugumai psichinių ligų, specifinių tyrimų nėra, todėl diagnozuoti ligą gali tik gydytojas psichiatras, remdamasis diagnostiniais kriterijais, ligonio nusiskundimais. Labai naudingos informacijos gaunama išklausius artimuosius. Ligą reikia skirti nuo tokių sutrikimų kaip ciklotimija, kartotinis depresinis sutrikimas, organiniai nuotaikos sutrikimai, nerimo sutrikimai,
psichoaktyvių medžiagų poveikis, asmenybės sutrikimai.
Manija. Gydymas
Manijos gydymas yra farmakologinis ir psichoterapinis. Gydytojas dažniausiai skiria nuotaikos stabilizatorių, jei reikia išrašomi ir neuroleptikai. Labai svarbus gydymo komponentas- artimųjų parama. Jie motyvuoja ligonį vartoti vaistus, seka ligos eigą, prasidėjus priepuoliui kreipiasi į gydytoją pagalbos. Visa tai papildo kognityvinė elgesio terapija.
Manija. Profilaktika
Manijos profilaktika apima tokius pačius principus kaip gydymas. T.y. medikamentų vartojimas, psichoterapija ir artimųjų pagalba. Pagrindinis profilaktinio gydymo tikslas- išvengti priepuolių ar prailginti pagerėjimo laiką. Esant reikalui, profilaktika taikoma visą žmogaus gyvenimą. Svarbu tai, kad vaistų vartojimą nutraukti galima tik laipsniškai mažinant dozes, antraip labai išauga staigaus manijos priepuolio rizika. Paprastai medikamentai nutraukiami planuojant nėštumą, pasireiškus šalutiniams poveikiams.
Lithuanian